Jedžiotų senovės gyvenvietė
| Jedžiotų senovės gyvenvietė | |||
|---|---|---|---|
  Jedžiotų senovės gyvenvietė |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Skuodo rajonas | ||
| Seniūnija | Aleksandrijos seniūnija | ||
| Plotas | 3,74 ha | ||
| Naudotas | X - XIII a. | ||
| Žvalgytas | 1996, 2004 m. | ||
| Tirtas | 1982 m. | ||
| Registro Nr. | 3951 / A1866; AV1134 / | ||
Jedžiotų senovės gyvenvietė (regioninio reikšmingumo kultūros paveldo objektas: unikalus kodas 3951, senas registro kodas A1866, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV1134) – neįtvirtinta senovės gyvenvietė šiaurinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Jedžiotuose (Aleksandrijos seniūnija), 2,5 km į pietvakarius nuo kelių Skuodas – Mažeikiai ir Jedžiotai – Klauseikiai sankryžos, 1,85 km į šiaurę nuo Luobos upės.
Vieta redaguoti
Įrengta kaimo žemių šiaurės vakariniame pakraštyje, ties riba su Klauseikiais, abipus pelkėtos, numelioruotos luomos, apie 210 m ilgio šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 185 m pločio. Teritorija buvusi ariama, dirvonuoja, centrinė dalis apaugusi lapuočiais medžiais ir krūmais, per luomą iškastas melioracijos kanalas.
Teritorijos plotas – 3,74 ha.
0,75 km į šiaurės rytus yra Klauseikių senovės gyvenvietė, 2,7 km į pietryčius – Jedžiotų piliakalnis, 2,9 km į pietvakarius – Apuolės piliakalnis.
Tyrimai redaguoti
Iki 1880 m. vieta buvusi apaugusi mišku. Jį iškirtus ir pradėjus arti, rasta akmens kirvukas, žalvarinių sagčių, pasaginių segių, žiedų, kalavijo makštų galo papuošimas ir kt.[1] 1982 m. tyrė Bronius Dakanis (Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba), 1996 m. žvalgė Gintautas Zabiela (Lietuvos istorijos institutas), 2004 m. – Linas Tamulynas (Kultūros paveldo centras).
Aptikta kultūrinio sluoksnio liekanų, spalvoto metalo gargažių, molio tinko gabalėlių.[2] Kultūrinis sluoksnis, ypač šiaurinėje dalyje, smarkiai apnaikintas ariant.
1972 m. senovės gyvenvietė paskelbta vietinės reikšmės archeologijos paminklu (AV1134),[3] 1992 m. įrašyta į Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašą,[4] 2005 m. registruota kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąraše (A1867) ir pripažinta valstybės saugoma kultūros vertybe, kuriai 2006 m. suteiktas regioninio reikšmingumo lygmuo.[5]
Radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – Ap. 1, f. 1, b. 27. – L. 148 Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Gintautas Zabiela. Žvalgomieji tyrinėjimai naftotiekio Mažeikiai–Būtingė trasoje 1996 metais: Jedžiotų neįtvirtinta gyvenvietė (Skuodo raj.). – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. – Vilnius, 1998. – P. 498–499
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 288
- ↑ Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1993. – P. 127
- ↑ Kultūros vertybių registras: Jedžiotų, Klauseikių senovės gyvenvietė[neveikianti nuoroda]