Javinė lingė
| Circus cyaneus | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
_-_Spiekeroog,_Nationalpark_Nieders%C3%A4chsisches_Wattenmeer.jpg) Javinė lingė (Circus cyaneus) | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Circus cyaneus Linnaeus, 1766 | ||||||||||||||||
 Javinės lingės paplitimas. Šviesiai žalia – perėjimo sritis, mėlyna – žiemojimo sritis, tamsiai žalia – gyvena ištisus metus |
Javinė lingė (Circus cyaneus) – vanaginių (Accipitridae) šeimos paukštis.
Paplitimas
redaguotiEurazijoje paplitusi nuo Atlanto vandenyno iki Kamčiatkos ir šiaurės Primorės. Šiaurėje arealas siekia poliarines platumas (Kolos, Kanino pusiasalius, Anadyrio aukštupį). Pietuose gyvena iki Mandžiūrijos, Mongolijos, Altajaus, Krymo, Pirėnų. Gyvena Amerikose.
Lietuvoje migracijos metu kartais pastebima. Peri labai retai.
Išvaizda
redaguotiJavinė lingė mažesnė už nendrinę lingę. Patinas nuo kitų lingių skiriasi baltu antuodegiu ir juodais sparnų galais. Sveria 336–390 g.
Elgsena
redaguotiSutinkama atvirame kultūriniame kraštovaizdyje: ganyklose, pievose, upių slėniuose, lygumų ežerų pakrantėse. Lizdą krauna ant žemės iš žolių stiebų ir šiaudų. Deda 3–6 balsvus kiaušinius. Peri 32–39 dienas.
Mityba
redaguotiMinta peliniais graužikais, žvirbliniais paukščiais, driežais, stambiais vabzdžiais[1].
Veisimasis
redaguotiTai vienintelė vanagų genties rūšis, kuriai būdinga poligamija. Patinas poruojasi su keliomis patelėmis savo lizdinėse teritorijose, kurios vidutiniškai būna 2,6 km² ploto, bet gali siekti ir 150 km².[2]
Kol patelės peri, patinas jas aprūpina maistu. Yra pastebėta, kad vienas patinas sezono metu gali turėti penkių patelių, bet gali būti ir tik viena ar dvi.
Lizdus javinės lingės suka ant žemės, dažniausiai tarp aukštų žolių. Lizdus suka patelės iš žolių, nendrių, šakelių ir kitų netoliese randamų medžiagų. Patinas paprastai atneša tik nežymią dalį medžiagos lizdui.
Šaltiniai
redaguoti
