Jaunutis
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Jaunutis | |
---|---|
Lietuvos didysis kunigaikštis | |
Gediminaičiai | |
Gimė | ~1300 m. |
Mirė | Po 1366 m. (~66 metai) |
Tėvas | Gediminas |
Vaikai | Simonas Mykolas |
Lietuvos didysis kunigaikštis | |
Valdė | 1341 m. – 1345 m. (~4 metai) |
Pirmtakas | Gediminas |
Įpėdinis | Algirdas |
Zaslavlio kunigaikštis | |
Valdė | 1350 m. – 1366 m. (~16 metų) |
Pirmtakas | Algirdas |
Įpėdinis | Mykolas I Zaslavskis |
Jaunutis (rusėn. Jevnutij ir pan.; g. apie 1300 m. − m. po 1366 m.) – Lietuvos didysis kunigaikštis, paveldėjęs sostą po tėvo Gedimino mirties.
Pasak dalies istorikų, buvo Gedimino ir jo antrosios žmonos vyriausias sūnus. Valdė (galbūt, tik nominaliai, − dalis tyrinėtojų spėja, kad nuo Gedimino mirties iki ~1344 m. reali LDK valdovė galėjo būti Jaunučio motina) nuo 1341 m. gruodžio iki 1345 m. sausio ar vasario. Tada jo vyresniųjų brolių pagonių Kęstučio ir Algirdo nuverstas nuo didžiojo kunigaikščio sosto, apie 1345 m. vidurį jis pabėgo į Maskvą pas savo svainį (sesers Aigustės sutuoktinį), Maskvos didįjį kunigaikštį Semioną Išdidųjį, kuriam padedant tikėjosi susigrąžinti prarastą valdžią. Maskvoje apsikrikštijęs pagal stačiatikių apeigas, gavo Ivano vardą.
Svarbiausias Jaunučio rėmėjas Narimantas po 1345 m. perversmo paramos Jaunučiui ieškojo Aukso ordoje.
Negavęs lauktosios karinės (?) paramos iš Semiono Išdidžiojo, po 1350 m. Jaunutis susitaikė su Algirdu bei Kęstučiu ir iš jų gavo valdyti Zaslavlio kunigaikštystę. Paskutinį kartą Jaunutis buvo matytas Lietuvoje 1366 metais. Po to mirė.
Nuorodos
redaguotiJaunutis Gimė: 1300 Mirė: 1366
| ||
Karališkieji titulai | ||
---|---|---|
Prieš tai: Gediminas |
Lietuvos didysis kunigaikštis 1341–1345 |
Po to: Algirdas |
Prieš tai: Algirdas |
Zaslavlio kunigaikštis 1345-1366 |
Po to: Mykolas I Zaslavskis |