Jaunius Valimantaitis
| Jaunius Valimantaitis | |
|---|---|
| |
| Zadora | |
| Gimė | apie 1380 m. |
| Mirė | 1432 m. (~52 metai) |
| Tėvas | Stanislovas Valimantas |
| Veikla | Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas. |
Jaunius Valimantaitis (krikšto vardas Jonas; apie 1380 m. – 1432 m.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas.
Biografija redaguoti
1413 m. Horodlėje gavo Zadoros herbą.
Kilęs iš Lietuvos bajoro Valimanto šeimos, Buškos vaikaitis.[1] Turėjo penkis brolius, vienas jų, Rumbaudas Valimantaitis – Žemaitijos seniūnas, Lietuvos didysis maršalka. Buvo vedęs du kartus, bet palikuonių veikiausiai nepaliko.
Valstybės tarnyba redaguoti
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto šalininkas ir bendražygis. 1412 m. Trakų seniūnas, 1413 m. Horodlės susitarimo dalyvis. Įkūrus Trakų vaivadiją paskirtas pirmuoju Trakų vaivada. 1422 m. Melno taikos pasirašymo liudytojas. Palaikė Vytauto karūnavimo Lietuvos karaliumi idėją, po Vytauto mirties 1430 m. rėmė Lietuvos Didijį kunigaikštį Švitrigailą. 1432 m. Gardino sutarties dalyvis ir jos sudarymo liudytojas.
1432 m. rugsėjo 1 d. Žygimantui Kęstutaičiui Ašmenoje užpuolus Švitrigailą, Jauniaus korespondencija Švitrigailai pateko į Žygimanto rankas. Šis liepė Jaunių suimti ir nužudyti. Po Jauniaus mirties jo valdos išdalytos bajorams, Žygimanto šalininkams.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Ginvilas |
 1412–1432 |
Po to: Petras Leliušas |
| Prieš tai: Jurgis Gedgaudas |
 1432 |
Po to: Jonas Daugirdas |
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Jaunius Valimantaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 597 psl.