Jaroslavas Melnikas

Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Jaroslavas Melnikas
Jaroslavas Melnikas
Gimė	1959 m. vasario 6 d. Smyga, Dubno rajonas, Rovno sritis, Vakarų Ukraina
Veikla	rašytojas, literatūros kritikas, filosofas
Alma mater	Lvovo universitetas

Jaroslavas Melnikas (g. 1959 m. vasario 6 d. Smygoje, Dubno rajonas, Rovno sritis, Ukraina) – rašytojas, literatūros kritikas, filosofas.

Biografija

Baigė Lvovo universiteto Filologijos fakultetą ir M. Gorkio literatūros instituto aspirantūrą. Dirbo žurnalų „Laima“ ir „Moteris“ redakcijose. Ilgai bendradarbiavo su prancūzų žurnalu „Elle". Gyvena Vilniuje. Nuo 1989 m. Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvių PEN Centro narys, taip pat Ukrainos rašytojų sąjungos narys. Apdovanotas Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Manoma, kad šis straipsnis turi esminių trūkumų, dėl kurių jį reikia perrašyti. Straipsnio turinys, struktūra, stilius ar kitos savybės yra tokios, kad, norint pritaikyti enciklopedijai, jį reikia iš esmės perrašyti. Priežastis atskirai nesukonkretinta, bet jei ji neakivaizdi, tai gali būti nurodyta istorijoje ar aptarime. Jei galite parašyti šį straipsnį iš naujo, tegul ir kelis kartus mažesnį, taip ir padarykite!

Kūryba

J. Melnikas yra siurrealistas ir fantastas. Pasak kritikų, J.Melnikas rašo egzistencinę prozą, jai būdingi metaforiškumas, simbolizmas (R.Šerelytė), intelektuali žaismė (J.Sprindyte), „tai yra metafizinės fantastikos literatūra, kurioje stulbinamai veikia mistiškas, bet realiai įtaigus lemties neišvengiamumo motyvas“ (L.Jonušys).

Daugiau nei dešimties prozos, filosofijos, kritikos knygų, tarp jų ir išleistų už Lietuvos ribų bei sulaukusių gerų užsienio kritikų atsiliepimų, autorius. Romanas „Išguitieji iš Edeno“ („Les Parias d’Eden“) buvo išleistas prancūzų kalba vienoje didžiausių Prancūzijos leidyklų. Po to Prancūzijoje išėjo dar trys jo romanai, apie kuriuos taip pat rašė pagrindiniai prancūzų laikraiščiai ir žurnalai: Le Monde, Libération, Figaro, Télérama, Le Point, Le Nouvel Observateur ir kiti.

2017 m. Prancūzijoje išleistas distopinis romanas Tolima erdvé tapo Metų knyga kategorijoje “Imaginaire” ir buvo perleistas.

2020 m. didelėje leidykloje Actes Sud pasirodė distopinis romanas Maša, arba Postfašizmas, kuris sulaukė virs 20 recenzijų ir buvo įtrauktas į geriausių Metų romanų dešimtuką.

2022 m. leidykla Actes Sud išleido romaną „L‘oiseau qui buvait du lait“ (Adata), įtrauktas į TOP 7 Prancūzijoje (Les Echos).

Ukrainoje jo knygos keturis kartus pateko į prestižiškiausio literatūrinio apdovanojimo „BBC Metų knygos“ finalą, o romanas „Tolima erdvė“ laimėjo šį apdovanojimą. Nuo 2021 m. romanas įtrauktas į privalomą Ukrainos vidurinių mokyklų mokymo programą.

Anglų kalba išleista knyga Rojalio kambarys (pavadinimu Last Day) sulaukė apie penkiolika palankių recenzijų ir Didžioje Britanijoje tapo prestižinės premijos International RUBERY BOOK PRIZE finalininke.

Lietuvoje rašytojo prozos kūriniai buvo publikuoti literatūriniuose leidiniuose „Metai“, „Literatūra ir menas“, „7 meno dienos“, „Nemunas“ ir kt. 1996 m. Vilniuje išleista filosofinių esė knyga „Laisvė ar nuodėmė“.

2008 m. gavo Jurgio Kunčino literatūrinę premiją; 2009 m. – pirmoji premija už geriausią metų apsakymą („Šaknys“); knygas „Pasaulio pabaiga“ (2007 m.), „Tolima erdvė“ (2009 m.) ir „Maša, arba Postfašizmas“ (2014) literatūrologai išrinko į Metų knygos penketuką. Knyga „Kelias į rojų“ 2010 m. pateko į kūrybingiausių knygų dvyliktuką bei nominuota Europos literatūrinei premijai.

2012 m. geriausi tekstai iš knygų „Rojalio kambarys“ ir „Pasaulio pabaiga“ pasirodė rinkinyje ukrainiečių kalba „Skambink man, kalbėk su manimi“, kuris Ukrainoje pateko į BBC Ukraine renkamą „Metų knygos“ penketuką. („BBC Metų knygos“ trumpasis sąrašas). O romanas „Tolima erdvė“ 2013 m. buvo pripažintas „BBC Metų knyga 2013“ Ukrainoje ir „Metų knyga 2018“ ("Libr'a Nous 2018" premija) Prancūzijoje.

2020 m. J.Melnikas gavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premiją.

Jo kūryba versta į anglų, prancūzų, vokiečių, italų, esperanto, rusų, ukrainiečių, azerbaidžaniečių, kroatų ir kt. kalbas.

Išleista Lietuvoje:

• Laisvė ar nuodėmė: filosofiniai esė. – Vilnius: Petro ofsetas, 1996.
• Rojalio kambarys: apsakymai ir apysakos. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. 2004
• Pasaulio pabaiga: apsakymai ir apysakos. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. 2006
• Labai keistas namas : 88 romanai: [filosofinės miniatiūros]. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. 2008
• Tolima erdvė: romanas. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. 2008
• Kelias į rojų: siurrealistinis romanas, apysakos ir apsakymai. Baltos lankos, 2010.
• Paryžiaus dienoraštis: esė. Alma littera, 2013
• Maša, arba Postfašizmas: romanas. Alma littera, 2013
• Anoreksija: apsakymai. Alma littera, 2014
• Dangaus valdovai: romanas. Alma littera, 2016
• Rojalio kambarys: apsakymai ir apysakos (Antras leidimas). Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. 2018
• Adata: romanas (Alma littera), 2019.
• Te visad būsiu aš, romanas (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), 2022.
  Išleista užsienyje:

• Les Parias d’Eden: romanas. – Paryžius: Robert Laffont, 1997.
• Телефонуй мені, говори зі мною (Skambink man, kalbėk su manimi): apysakos ir apsakymai. – Kiev: Tempora, 2012.
• Далекий простір (Tolima erdvė): romanas. – Charkiv, Клуб сімейного дозвілля, 2013.
• Чому я не втомлююся жити (Kodėl aš nepavargstu gyventi): apysakos ir apsakymai. – Charkiv, Клуб сімейного дозвілля, 2014.
• Маша, або постфашизм (Maša, arba Postfašizmas): romanas. - Lviv, Vydavnytctvo staroho leva, 2016
• Espace lointain (Tolima erdvė): romanas. - Agullo editions (Prancūzija), 2017
• Last Day (Rojalio kambarys) : apsakymai ir apysakos. - Noir press (Anglija), 2018
• Espace lointain (Tolima erdvė). - Livre de poche (Prancūzija), 2018
• Macha ou le IVe Reich („Maša, arba Postfašizmas“). - Actes Sud (Prancūzija), 2020
• Der weite raum (Tolima erdvė). - Klak Veflag (Vokietija), vertimą finansavo Lietuvos Kultūros Institutas, 2020
• L'Oiseau qui buvait du lait, romanas, prancūzų kalbą - Actes Sud (Prancūzija), vertimą finansavo Lietuvos Kultūros Institutas, 2023
• Маша, або IV Райх (Maša, arba  Postfašizmas), romanas, ukrainiečių kalba (antras leidimas, Ababahalamaha), 2023

Kritika

„Savito stiliaus ir originalių temų kūriniuose rašytojas sukuria paslapties, dažnai ir absurdo atmosferą. Jis meistriškai manipuliuoja vietos, laiko, erdvės sąvokomis, pasiekdamas ne tik dramatinę įtampą ir meninį įtaigumą, bet ir filosofines įžvalgas. Pasakodamas tikroviškas gyvenimo istorijas, kuriose personažai patiria vidinį nestabilumą, sielos chaosą, autorius verčia suabejoti daugeliu tabu, varžančių žmogaus laisvę.“ (Jūratė Sprindytė)

„Jį galėčiau pavadinti lietuvių literatūros neosimbolistu – pasitelkdamas simbolius ir alegorijas jis sukūrė netikėtų ir ambicingų kūrinių.“ (Renata Šerelytė)

Prancūzų kritikų atsiliepimai apie Melniko prozą:

• Jis kalba apie visa tai su švelnumu, apie savo filosofines knygas, kur demonstruodamas Dostojevskio vertą lygi, svarsto apie ryši tarp nuodemes ir laisves. (La Croix)
• Pasakodamas šešių personažų, su palaima puolusių į patį didžiausią sielos chaosą, gyvenimo istorijas, Jaroslavas Melnikas be galo įtikinamai kelia klausimą apie tabu, varžančius žmogišką laisvę. (Lire)
• Jie patenka ne į pragarą, kaip reikėtų to tikėtis, o tiesiai į rojų. Ir pasakotojas… klausia šių parijų, atsidūrusių rojuje, kodėl jie yra čia. (Le Monde)
• Autorius, panaudodamas jaudinantį stilių, trumpą sakinį ir didžiulį psichologinės analizės subtilumą, pakyla iki filosofinio apmąstymo apie žmogiškosios laisvės rėmus ir apie draudimus, kuriuos iškelia krikščioniškoji moralė. (L’Aisne nuovelle)
• Stebėtinas psichologinės analizės subtilumas. (La pensée russe)

Įvertinimas

• 1996 m. „Geriausio metų apsakymo“ konkurso laureatas.
• 2004 m. „Imbiero vakarų“ (Jurgiui Kunčinui skirti prozos skaitymai) trumposios prozos konkurso nugalėtojas. Prizas „Be rėmų / be tabu“ už neformalius tekstus neoficialioje aplinkoje.
• 2007 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas įtraukė „Pasaulio pabaigą“ į kūrybingiausių 2006 m. knygų dvyliktuką.
• 2008 m. J. Melnikui įteikta respublikinių prozos skaitymų „Imbiero vakarai“ pagrindinė – Jurgio Kunčino vardo premija
• 2008 m. knyga "Labai keistas namas" nominuota "Metų knyga 2008" premijai.
• 2009 m. pirma premija už geriausią metų apsakymą
• 2011 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas įtraukė knygą „Kelias į rojų“ į kūrybingiausių 2010 m. knygų dvyliktuką.
• Jo knygos buvo tris kartus išrinktos į „Metų knygos“ penketuką (2007 m. „Pasaulio pabaiga“, 2009 m. „Tolima erdvė“, 2014 m. „Maša, arba Postfašizmas“). Kūryba versta į anglų, prancūzų, vokiečių, italų, esperanto, rusų, ukrainiečių, azerbaidžaniečių, kroatų ir kt. kalbas.
• 2011 m. jo knyga „Kelias į rojų“ nominuota „Europe book“ prizui
• 2012 m. prozos knyga „Skambink man, kalbėk su manimi“ pateko į geriausių Metų knygų penketuką Ukrainoje („BBC Metų knygos“ trumpasis sąrašas)
• 2013 m. romanas „Tolima erdvė“ pripažintas „BBC Metų knyga“ Ukrainoje
• 2014 m. prozos knyga „Kodėl aš nepavargstu gyventi“ pateko į geriausių Metų knygų penketuką Ukrainoje („BBC Metų knygos“ trumpasis sąrašas).
• 2014 m. romanas „Maša, arba Postfašizmas“ išrinktas į „Metų knygos“ penketuką Lietuvoje.
• 2016 m. romanas "„Maša, arba Postfašizmas“" pateko į geriausių Metų knygų penketuką Ukrainoje („BBC Metų knygos 2016“ trumpasis sąrašas).
• 2017 m. romanas „Tolima erdvė“ (Espace lointain) tapo Metų knyga Prancūzijoje, kategorijoje "Imaginaire" (premija Libr'a Nous).
• 2018 m. knygą „Rojalio kambarį“ skaitytojai išrinkto kaip vieną geriausių lietuvių literatūros šimtmečio knygų („Šimtmečio 100 knygų”).

• 2018 m. romanas „Tolima erdvė“ (Espace lointain) tapo Europos premijos "Utopiales 2018" už geriausią fantastinį romaną, kurį parašė Europos rašytojas, finalistu.
• 2019 metais knyga LAST DAY („Rojalio kambarys“) Jungtinėje Karalystėje pateko į prestižinės premijos International RUBERY BOOK PRIZE finalą.
• 2020 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas įtraukė romaną „Adatą“į Kūrybiškiausių knygų dvyliktuką.
• 2020 m. kompetentinga kino industrijos žiuri įtraukė knygą „Adata“ į „10 kinematografiškiausių 2019 metų knygų“ sąrašą. Knyga buvo pristatyta kino kūrėjams renginyje „Knyga+Kinas“ Vilniaus knygų mugės metu.
• 2023  m. romanas “Te visad būsiu aš“ pateko į 2022 Metu knygos finalą suaugusiųjų prozos kategorijoje pagal balsavimą (antra vieta tarp finalininkų, 15 min.).
• 2023 m. kompetentinga kino industrijos žiuri įtraukė romaną „Te visad būsiu aš“ į „10 kinematografiškiausių 2019 metų knygų“ sąrašą. Knyga buvo pristatyta kino kūrėjams renginyje „Knyga+Kinas“ Vilniaus knygų mugės metu.

• 2020 m. J.Melnikas gavo Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premiją.

Ekranizacijos

2017 m. Ukrainoje pasirodė filmas "Kalbėk su manini "pagal J. Melniko apysaką „Skambink man, kalbėk su manimi“ (rez. Kateryna Lesyk).

2018 m. Lietuvoje išejo filmas "Paskutinė diena"pagal J.Melniko apysaką „Likimų knyga“ (Sidabrinės gervės nominacija, režisierė Klaudija Matviejevaitė )

2018 m. pasirodė filmas „Svečiuose pas dievą” pagal J.Melniko to paties pavadinimo apsakymą (režisierė Laura Tamošiūnaitė – Šakalienė)

2020 m. pradėtas kurti filmas pagal apysaką „Rojalio kambarys“ ( „Just a moment“, Lietuva, režisierė Laura Tamošiūnaitė – Šakalienė)

2021 m. pasirodė filmas „Roots“ (Didžioji Britanija) pagal apsakymą „Šaknys“ (režisierė. Ugnė Jurgaitytė)

2024 m. Algimantas Puipa sukūrė filmą „Naktinis seansas“ pagal J.Melniko siurrealistinę kūrybą.

Nuorodos

• Apie Jaroslavą Melniką Archyvuota kopija 2012-07-02 iš Wayback Machine projekto.
• Metų knygos rinkimai^{[neveikianti nuoroda]}
• Kelias į rojų
• Europe book prize
• BBC Ukrainian Book of the Year shortlists
• Peterio Bichselio ir Jaroslavo Melniko kūrybos paralelės