Šetekšna
Šetekšnos upė
Šetekšnos upė
Ilgis 82 km
Baseino plotas 610,5 km²
Vidutinis debitas 5,17 m³/s
Ištakos Sriubiškių apylinkės
Žiotys Šventoji
Šalys Lietuva

Jara-Šetekšna (iki buvusio Jaros ežero vadinama Šetekšna, žemiau ežero – Jara) – upė šiaurės rytų Lietuvoje. Ištakos apie 3 km į pietryčius nuo Šetekšnio ež., Rokiškio rajone. Teka Kupiškio–Rokiškio, Anykščių rajonų riba, pro Kamajus, Panemunėlio gelež. st., į Šventąją įteka ties Galvydžiais.

Jaros upė ties Jodkonimis

Intakai: Uosija, Žvygupis, Uosinta, Maleiša (kairieji), Aluotis (dešinysis).

Vagos plotis žemupyje 9–10 metrai.[1] 1939 m. upės vaga patiesinta, išlyginti krantai ir suvienodintas gylis, nugriauti nenaudojami statiniai.

Upės krantuose ir Jotkonių pakraštyje 19331934 m. tiesinant vagą rasta neolito raginių ir kaulinių įrankių. 19751976 m. Istorijos instituto archeologai ištyrė dvi neolito gyvenvietes dešiniajame Jaros krante. Buvo rasta židinių, titnago dirbinių, akytos ir virvelinės keramikos puodų šukių. Šios gyvenvietės priklauso Narvos kultūrai.

Etimologija

redaguoti

Upėvardis Šetekšna galimai sietinas su šėtoti („dūkti, siausti“), šėtas („storas, riebus“), šėtas, šėtos („kilpos, sietas paukščiams gaudyti“). Kai kurie kalbininkai siūlo žodį „Jara“ laikyti finiškos kilmės[2] (plg. suom. järvi „ežeras“, kuris savo ruožtu suomių kalbininkų yra laikomas skoliniu iš baltų kalbų[3]).

Galerija

redaguoti

Taip pat skaitykite

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Jara-Šetekšna. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 105
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
  3. http://tcoimom.suntuubi.com/?cat=13 Archyvuota kopija 2015-02-15 iš Wayback Machine projekto. Fi. järvi 'lake' < PreF *jävrä- > Proto-Finnic *järv- > Blt./Slv. or Baltic *jaura- > PIE ?*iouh1r-