Japonijos Atstovų rūmai
Japonijos Atstovų rūmai (jap. 衆議院 = Shūgiin) – vieni iš dvejų Japonijos parlamento rūmų. Juos sudaro 480 narių, renkamų ketverių metų kadencijai pagal mišrią rinkimų sistemą. Atstovų rūmų istorija siekia 1890 metus.
Istorija redaguoti
Atstovų rūmai įsteigti 1890 metais pagal 1889 m. priimtą Meidži Konstituciją kaip vieni iš dvejų parlamento rūmų (kiti – Patarėjų rūmai). Iki 1927 metų tai buvo vienintelis valstybės organas, kurio nariai rinkti visuotiniuose rinkimuose.
1946 m. priėmus dabartinę Konstituciją, Atstovų rūmų galios buvo žymiai sustiprintos, jie įvardinti kaip „aukščiausias valstybės organas“. Pavyzdžiui, įstatymai, kuriems pritaria dvi trečiosios jo narių, gali būti priimami neatsižvelgiant į Patarėjų rūmų prieštaravimą.
Rinkimai redaguoti
Atstovų rūmų nariai renkami visuotiniuose rinkimuose pagal mišrią rinkimų sistemą: 300 vienmandatėse apygardose pagal mažoritarinę ir 180 daugiamandatėse apygardose pagal proporcinę. Vienmandatėse apygardose nevykdomas antras turas, laimi pirmame ture daugiausiai balsų surinkęs kandidatas. Daugiamandatėse balsus gavusioms partijoms vietos paskirstomos D'Hondt metodu, minimalus balsų barjeras netaikomas.
Balsavimo teisę rinkimuose turi visi Japonijos piliečiai, sulaukę 20 metų. Kandidatuoti gali Japonijos piliečiai, vyresni nei 25 metų.
Galios redaguoti
Atstovų rūmai turi įstatymo leidybos teisę, tvirtina biudžetą, pritaria sutarčių ratifikavimui. Iš jo narių išrinktas atstovas turi pirmenybę tapti šalies ministru pirmininku. Pastarasis turi galią paleisti Atstovų rūmus ir skelbti naujus rinkimus.
Sprendimai Atstovų rūmuose priimami dalyvaujančių parlamentarų balsų dauguma, tačiau balsavimas negali būti vykdomas, jeigu dalyvauja mažiau nei trečdalis narių.
Sudėtis redaguoti
Atstovų rūmų sudėtis po 2021 m. rinkimų:
| ||
|---|---|---|
| Partijos pavadinimas | Vietos | % nuo visų vietų |
| 261 | 56,1 % | |
| 96 | 20,6 % | |
| 41 | 8,8 % | |
| 32 | 6,9 % | |
Demokratijos žmonėms partija
|
11 | 2,4 % |
| 10 | 2,2 % | |
Reiwa Shinsengumi
|
3 | 0,6 % |
| 1 | 0,2 % | |
nepriklausomi kandidatai
|
10 | 2,2 % |
| Iš viso | 465 | 100 % |
Atstovų rūmams vadovauja slaptu balsavimu renkamas pirmininkas, jam talkina vicepirmininkas. Rūmai taip pat turi vidinę komitetų, skirtų tam tikrai siauresnei sričiai, struktūrą. Parlamentarai pagal reglamentą privalo priklausyti bent vienam komitetui.
Literatūra redaguoti
- J. A. Stockwin. Dictionary of the Modern Politics of Japan. Taylor & Francis, 2003. 156-158 psl.