Jaocu (Gifu)

Jaocu (jap. 八百津町 = Yaotsu-cho) – miestelis Gifu prefektūroje, Japonijoje. Priskiriamas Kamo apskričiai (kartu su Hičiso, Kavabe, Sakahogi, Širakava ir Tomika miesteliais bei Rytų Širakavos kaimu). Gyvena apie 11 tūkst. gyventojų. Šis miestelis yra Čiunės Sugiharos vaikystės vieta, ir yra susigiminiavęs su Kaunu Lietuvoje.

Jaocu jap. 八百津町
Humanizmo kalva
Jaocu 35°28′33″ š. pl. 137°8′29″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+9)
Valstybė	Japonija
Regionas	Čiūbu regionas
Prefektūra	Gifu prefektūra
Meras	Kaneko Masafumi
Gyventojų (2019)	11 036
Plotas	128,79 km²
Tankumas (2019)	86 žm./km²
Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Jaocu

Geografija

Miestelis prefektūroje

Miestelis yra kalnuotoje Japonijos dalyje, išsidėstęs slėniuose tarp kalnų. 80% jo teritorijos yra kalnuota ir apaugusi miškais. Per teritoriją teka Kiso ir Hidos upės. Kiso upė dviejose vietose yra užtvenkta (Kanejamos ir Marujamos užtvankos), ir susidarę dirbtiniai ežerai. Yra vaizdingas Goho krioklys.

Gyventojai gyvena keliolikoje atskirų gyvenviečių. Didžiausia jų yra pagrindinis Jaocu miestelis prie Kiso upės. Šios upės slėnyje glaudžiasi ir Igitsushi, Nishikori, Wachi gyvenvietės. Kamiyoshida, Kutami, Fukuchi, Minato, Shiomi, Kamiida kaimeliai yra išsimėtę kalnuotoje teritorijoje.

Iki 2001 m. miestelį su likusia Japonijos dalimi jungė geležinkelis ir buvo dvi stotys. Tačiau vėliau traukinių eismas sustabdytas. Artimiausia sttis yra Akeči (gretimame Kani mieste), su kuria jungia transportas autobusu.

Istorija

Miestelio teritorijos nuo senovės (kaip ir visa pietinė Gifu prefektūra) priklausė Mino žemei. Dėl svarbios transportui Kiso upės, čia buvo kertami medžiai, ir sieliai bei kita vietinė produkcija plukdomi į Nagojos miestą. Dėl to pagrindinėje gyvenvietėje buvo gausu prieplaukų, iš ko ir kilęs miestelio pavadinimas. Jis reiškia „800 (t. y. labai daug) prieplaukų“.

1889 m. pagrindinei gyvenvietei suteiktos miestelio teisės, o 1955-56 m. į miestelio (kaip administracinio vieneto) sudėtį įjungti aplinkiniai kaimai. Nepaisant to, miestelio ekonomika yra palaipsniui silpstanti. Ji apsiriboja nedidelėmis tradicinėmis maisto produktų (acto, sakės, sojų padažo ir pan.) bei baldų gamyklėlėmis. Gyventojų skaičius mažėja. 2003 m. buvo iškelta diskusija dėl šio ir aplinkinių miestelių inkorporavimo į Mino Kamo miestą, tačiau projektas atmestas. 2016 m. meru tapo Masanori Kaneko.

XX a. pradžioje miestelyje vaikystę praleido žymus Japonijos konsulas Čiunė Sugihara (dėl jo gimimo vietos diskutuojama), kuris 1940 m. išgelbėjo žydų gyvybes Kaune. 1992 m. miestelyje šiam žymiam asmeniui prisiminti buvo įkurtas parkas, pavadintas „Humanizmo kalva“ (人道の丘). 2000 m. parke pastatytas Sugiharos muziejus, tapęs labiausiai lankytina miestelio vieta. 2016 m. miestelis iniciavo Sugiharos kelio maršrutą (apimantį vietas visoje Japonijoje) ir Sugiharos Gyvybės vizų sąrašo pripažinimą kaip Pasaulio atminties paveldą. 2017 m. šis siūlymas buvo atmestas UNESCO.

Sugiharos ryšio dėka miestelis aktyviai vysto ryšius su Lietuva, dalyvauja Sugiharos savaitės renginiuose. 2019 m. pasirašyta partnerystės sutartis su Kaunu. 2017 m. čia lankėsi Lietuvos užsienio reikalų ministras, o 2019 m. – Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Miestelio simboliai

Oficiali miestelio gėlė – Lilium japonicum, medis – pušis.

Miestai partneriai

• Kaunas (nuo 2019 m. vasario 14 d.)