Jonas Albrechtas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Jonas Albrechtas (lenk. Jan I Olbracht, 1459 m. lapkričio 30 d. – 1501 m. birželio 17 d.) – Lenkijos karalius nuo 1492 m. Gediminaičių dinastijos atstovas.

Jonas Albrechtas
Lenkijos karalius
Jogailaičiai
Gimė	1459 m. lapkričio 30 d. Krokuva
Mirė	1501 m. birželio 17 d. (41 metai) Torunė
Palaidotas (-a)	Vavelio katedra
Tėvas	Kazimieras Jogailaitis
Motina	Elžbieta Habsburgaitė
Lenkijos karalius
Valdė	1492 m. - 1501 m. (~9 metai)
Karūnavimas	1492 m. rugsėjo 23 d.
Pirmtakas	Kazimieras Jogailaitis
Įpėdinis	Aleksandras
Vikiteka	Jonas Albrechtas

Biografija

Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgaitės ketvirtas vaikas ir trečiasis sūnus. Valdovų Vladislovo , Aleksandro, Žygimanto Senojo, kardinolo Frydricho ir šv. Kazimiero brolis. Iš visų 13 vaikų (11 iš jų sulaukė pilnametystės), motina labiausiai mylėjo būtent Joną Albrechtą. Po tėvo, karaliaus Kazimiero Jogailaičio, mirties LDK diduomenė 1492 m. išrinko Jono Albrechto brolį Aleksandrą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, o lenkai Joną Albrechtą – Lenkijos karaliumi. Jis įsirašė į savo titulatūrą ir Lietuvos aukščiausiojo kunigaikščio titulą, tačiau asmeninė Lenkijos unija su Lietuva buvo nutraukta. Draugiški brolių ryšiai nepablogėjo ir Aleksandras nesipriešino Jono Albrechto siekiams sudaryti naują uniją, bet tam pasipriešino Lietuvos Ponų taryba.

XV amžiaus pabaigoje Jonas Albrechtas ėmė siekti Vengrijos sosto. Jo varžovai buvo įtakinga vokiečių Habsburgų dinastija, velionio Vengrijos valdovo Motiejaus Korvino, mirusio 1492 m., nesantuokinis sūnus Jonas (arba Jonušas) ir Jono Albrechto brolis Vladislovas, Čekijos karalius. Nežinia, kodėl Jonas Albrechtas panoro tapti Vengrijos karaliumi. Jis stengėsi palenkti brolį ir jį nugalėti, kad galėtų valdyti minėtąją šalį. Bet galiausiai jis susiprotėjo, jog kivirčas naudingas Habsburgams, tad pasidavė ir pasitraukė iš pretendentų į Vengrijos sostą. Šią kovą laimėjo Vladislovas. Po Vladislovo mirties 1516 m. (Jonas Albrechtas jau buvo miręs) Vengrijos ir Čekijos bei Kroatijos sostą paveldėjo jo dešimtmetis sūnus Liudvikas. Po Liudviko žūties 1526 m. Možačo mūšyje, kai Osmanų imperijos sultonas Siuleimanas I Puikusis užpuolė Vengriją, Čekijos sostas lengvai atiteko Ferdinandui I Habsburgų. Jis jau buvo Šventosios Romos imperijos (dabar Vokietijos) imperatorius. Be to, jo žmona Ona Jogailaitė buvo Liudviko sesuo. Bet Vengrijoje Ferdinandui nesisekė. Šios šalies karūną užsidėjo Jonas Zapojajis, kuris buvo Liudviko ir Onos Jogailaičių pusseserės Izabelės vyras. Po šio mirties 1540 m. Vengrijos valdovu tapo jo vienturtis sūnus Jonas Zigmantas (gyveno 1540-1571) , o Kroatijos karūną užsidėjo Ferdinandas I. 1544 m. Jonas Zigmantas prarado sostą, jį atgavo tik 1554 m. 1570 m. tapo Transilvanijos kunigaikščiu. Abi teritorijas jis valdė iki mirties 1571 m. Tada Vengrija atiteko Maksimilianui II Habsburgui, o Transilvanija - būsimajam Lietuvos ir Lenkijos valdovui Steponui Batorui.

Galerija

• 
  Jonas Albrechtas išsaugo Bukovina. Julius Kossaka darbas
• 
  Jono Albrechto antspaudas
• 
  Jono Albrechto antkapis Vavelio katedroje (Krokuva)

Jonas Albrechtas Jogailaičių šeima Gimė: 1459 m. lapkričio 30 d. Mirė: 1501 m. birželio 7 d.
Karališkieji titulai
Prieš tai: Kazimieras Jogailaitis	Lenkijos Karalius 1492 – 1501	Po to: Aleksandras