Vikipedija

Janapolė

Portal.svg
Janapolė
Janapolė.JPG
Renginių vieta Janapolėje

Janapolė
Koordinatės 55°48′50″š. pl. 22°22′59″r. ilg. / 55.814°š. pl. 22.383°r. ilg. / 55.814; 22.383 (Janapolė)Koordinatės: 55°48′50″š. pl. 22°22′59″r. ilg. / 55.814°š. pl. 22.383°r. ilg. / 55.814; 22.383 (Janapolė)
Apskritis Telšių apskrities vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė Telšių rajono savivaldybės vėliava Telšių rajono savivaldybė
Seniūnija Varnių seniūnija
Gyventojų skaičius 341 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka JanapolėVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Janãpolė
Kilmininkas: Janãpolės
Naudininkas: Janãpolei
Galininkas: Janãpolę
Įnagininkas: Janãpole
Vietininkas: Janãpolėje

Janapolė – miestelis Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, 1 km į rytus nuo  160  Telšiai–Varniai–Laukuva , 8 km į šiaurę nuo Varnių, Virvytės dešiniajame krante. Seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-88040).

IstorijaKeisti

Širmės kalno 3 mezolito gyvenvietės ir kiti šių apylinkių vietų archeologiniai kasinėjimai parodė, kad čia žmonės gyveno dar mezolito laikotarpiu. 2 km į pietryčius nuo miestelio esančiame Spigino kalne buvo aptiktas akmens amžiaus žynio kapas. Neolito ir žalvario amžiais čia buvo itin tankiai gyvenama. Janapolėje aptiktas kapinynas, apylinkėse aplink Biržulio ežerą rastos akmens amžiaus stovyklos ir daugybė vertingų radinių. Gyvenvietėje rastos 18 senovės Romos varinių monetų, kurios visos nukaltos Nikėjoje. Lobis užkastas III a.[2] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

 
Janapolė įvažiuojant nuo Pavandenės

XIII a. gyvenvietė priklausė Ceklio žemei. Pirmą kartą šią vietovę rašytiniuose šaltiniuose (Livonijos kronika) 1370 m. kaip Versevene paminėjo Hermanas Vartbergietis. Iki XVIII a. pabaigos ji vadinosi Viržuvėnais. Viržuvėnų apylinkėse žemaičiai apsigyveno XIV a., kai sunyko kuršių Ceklio žemė ir sustiprėjo Medininkų. Janas Dlugošas mini Viržuvėnų valsčių.

1421 m. Vytautas Didysis Viržuvėnus padovanojo Žemaičių vyskupui.[3] Vyskupų valdžioje jie buvo iki XIX a. Po to miestelis atiteko iždui. Viržuvėnų kaimas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1507 m. XVII a. čia suformuotas vyskupo dvaras.

1708–1711 m. maras nusinešė trijų ketvirtadalių miestelio gyventojų gyvybes. Siekiant, kad kraštas atsigautų, ekonomiškai sustiprėtų, Viržuvėnų dvare, kuriam priklausė 12 kaimų, buvo panaikintas lažas. Nuo 1748 m. minima Viržuvėnų, vėliau Janapolės bažnyčia, perstatyta 1763 m.

1762 m. Žemaičių vyskupu paskirtas Jonas Lopacinskis (1708–1788 m.; vyskupo pareigas ėjo 1762–1778 m.) pastatydino medinius rūmus ir perkėlė savo rezidenciją iš Alsėdžių į Viržuvėnus. Jo rūpesčiu iš Varnių į Viržuvėnus nutiestas kelias, 1776 m. pastatyta pirmoji medinė Šv. Mykolo arkangelo bažnyčia, vyskupas Viržuvėnams suteikė parapijos teises, nustatė jos ribas. Tuo laiku buvo atnaujinti, perstatyti pagrindiniai dvaro pastatai, prie jo įkurtas sodas-parkas, išplėtota miestelio infrastruktūra, buvo statomi gražūs namai, čia lankydavosi daug iškilių krašto žmonių, Žemaitijos diduomenė. 1778 m. dokumentuose Janapolė vadinama miesteliu, buvo 6 kiemai, nors plėtėsi menkai. Po J. Lopacinskio mirties Žemaičių vyskupų rezidencija vėl buvo perkelta į Alsėdžius ir Viržuvėnų reikšmė sumenko.

XIX a. viduryje iš dvaro buvo likę tik griuvėsiai, anksčiau buvęs gražus parkas sunykęs. XIX a. čia buvo 24 dūmai. 1812 m. Janapolėje, jos apylinkėse pabuvojo Napoleono kariuomenė. 1823 m. įsteigta Janapolės mokykla.

Miestelio ir apylinkių gyventojai aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime – susivienijus Janapolės, Varnių ir Telšių gyventojams iš Telšių buvo išvyti carinės Rusijos valdininkai ir kariuomenė.

1906 m. įsteigta pradžios mokykla, 1952–1968 m. septynmetė, aštuonmetė, 1968–2001 m. vidurinė, nuo 2001 m. Janapolės pagrindinė mokykla.

Po Antrojo pasaulinio karo Janapolės apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Lietuvos partizanai. Sovietmečiu tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.[4] Miestelyje veikia 1950 m. įsteigtas medicinos punktas, biblioteka, kultūros centras.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XV a. Viržuvėnų valsčiaus centras ?
1919–1947 m. Varnių valsčius Telšių apskritis
1947–1950 m. Janapolės valsčiaus centras
1950–1962 m. Janapolės apylinkės centras Varnių rajonas
1962–198? m. Telšių rajonas
198?–1995 m. Varnių apylinkė
nuo 1995 m. Varnių seniūnija Telšių rajono savivaldybė


ArchitektūraKeisti

Medinė liaudies architektūros formų halinė, stačiakampio plano, su penkiasiene apside ir aukštu stogu Janapolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia pastatyta 1815 m.; statybą rėmė vyskupas J. A. Giedraitis. Viduje barokinis didysis altorius gausiai puoštas skulptūromis, drožiniais. Yra vargonų prospektas, 1829 m. pagamintas kryžius, ornamentuoti drožiniai palubėje. Akmenų tvora apjuosto šventoriaus kampe – medinė dviaukštė varpinė pastatyta 1842 m.[5] Prie bažnyčios yra nemažai palaidojimų. Senosiose kapinėse stovi Janapolės koplyčia.

GyventojaiKeisti

 
 
Demografinė raida tarp 1820 m. ir 2011 m.
1820 m. 1885 m.*[6] 1902 m.[7] 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.
87
72 (miestelyje)
15 (dvare) 		76 329 269
104 (miestelyje)
165 (dvare) 		298 294
1979 m.sur. 1985 m.[8] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
403 385 432 465 341 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Pavadinimo kilmėKeisti

Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Vìržuvėnai
Kilmininkas: Vìržuvėnų
Naudininkas: Vìržuvėnams
Galininkas: Vìržuvėnus
Įnagininkas: Vìržuvėnais
Vietininkas: Vìržuvėnuose

Iki XVIII a. pabaigos gyvenvietė vadinosi Viržuvėnais. Ji buvo įsikūrusi netoli anksčiau buvusio žuvingiausio Lietuvoje Biržulio ežero. Vėliau Viržuvėnai vyskupo Jono Lopacinskio (1708–1788) garbei buvo pradėti vadinti Janapole, prie vardo Jonas pridėjus galūnę polis, kuri galėjo reikšti „miestelis“ (nuo graikų kalbos polis), arba „laukas“ (nuo slavų kalbų pole).

GeografijaKeisti

Janapolė išsidėsčiusi Žemaičių aukštumoje, Šiaurryčių Žemaičių plynaukštėje. Netoli Janapolės iš Milvydo ežero tekantis Drujos upelis istorikų laikomas takoskyra tarp kuršių ir žemaičių genčių žemių, o kalbininkams šis upelis – riba tarp „dounininkų“ ir „dūnininkų“ tarmių.

Prie Janapolės yra Varnių regioninis parkas, 2 km į šiaurę – Žąsūgalos kraštovaizdžio draustinis. Prie miestelio įsikūręs Janapolės kaimas.

ŠaltiniaiKeisti

  1. ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. ↑ Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I–XIII a., Lietuvos TSR Mokslų akademijos istorijos institutas, Vilnius 1927 m.
  3. ↑ Mindaugas Tytuva (2014-07-24). „"Žemaičių žemės" žurnalas. 2004 m. Nr. 3. Janapolė“. samogitia.mch.mii.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-04-16. 
  4. ↑ Kazys Misius. Janapolė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 504 psl.
  5. ↑ Rasa Butvilaitė. Janapolė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 504 psl.
  6. ↑ Янополь. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 5 (Таарджалъ — Яя). СПб, 1885, 963 psl. (rus.)
  7. ↑ Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
  8. ↑ Kazys Misius ir kt. Janapolė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 96 psl.

NuorodosKeisti

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

  TELŠIAI – 24 km
VIEŠVĖNAI – 17 km 		LUOKĖ – 14 km  
     
     
     
VARNIAI – 10 km Pavandenė – 9 km


v • a • r
Svarbiausios gyvenvietės Telšių rajone

Degaičiai | Eigirdžiai | Gadūnavas | Janapolė | Lauko Soda | Luokė | Nerimdaičiai | Nevarėnai | Pavandenė | Ryškėnai | Telšiai | Tryškiai | Ubiškė | Upyna | Varniai | Viešvėnai | Žarėnai

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Janapolė&oldid=5860585"