Vikipedija

James Peace

škotų kompozitorius
James Peace
Biografija
Gimė1963 m. rugsėjo 28 d. (60 metų) Peislis, Škotija
Kilmė Jungtinė Karalystė
Veiklakompozitorius, profesionalus pianistas ir vaizduojamojo meno kūrėjas

Kenetas Džeimsas Pisas (angl. Kenneth James Peace, g. 1963 m. rugsėjo 28 d. Peislyje) – škotų kompozitorius, profesionalus pianistas ir vaizduojamojo meno kūrėjas.

Biografija redaguoti

Džeimas Pisas[1][2] gimė 1963 m. rugsėjo 28 d. Peislyje, Škotijoje.[1] Didžiąją dalį vaikystės jis praleido Helensburge, vakarų Škotijos pajūrio kurorte. Jo šeimoje buvo daug menininkų, pvz., Džonas Makgi (John McGhie). Jis taip pat turi giminystės ryšių su Feliksu Burnsu, populiariu XX a. pirmosios pusės šokių muzikos kompozitoriumi.[1][3] Fortepijono pamokas Dž. Pysas pradėjo aštuonerių metų, o pirmą kartą auditorijai pasirodė keturiolikos, skambindamas Skoto Džoplino muziką. Po metų jis buvo paskirtas vargonininku Dambartono Šv. Andrejaus bažnyčioje. Suėjus šešiolikai, jis buvo priimtas į Škotijos karališkąją muzikos ir dramos akademiją (dabar vadinama Škotijos karališkąja konservatorija) ir tapo pačiu jauniausiu studentu, besimokančiu nuolatinių studijų programoje. 1983 m. jis baigė Glazgo universitetą ir įgijo fortepijonui mokytojo bakalauro laipsnį.[4][5] Kitais metais kartu su Škotijos karališkosios muzikos ir dramos akademijos orkestru atlikus Mendelsono Koncertą fortepijonui Nr.1, jam įteiktas diplomas už muzikos atlikimą.[1] Baigęs formalias studijas, pianistas turėjo ypač didelę paklausą ir 1988–1991 m. gyveno Edinburge.[1][3]

Nuo 1991 m. iki 2009 m. Dž Pysas gyveno Bad Nauheime (Vokietijoje).[6][7][8] Nuo 1998 m. jis susitelkė į tango muziką bei išleido savo kurtų bei tango įkvėptų kompozicijų fortepijonui kompaktinį diską „Tango escocés“ („Škotiškastango“).[8][9] 2002 m. jis tapo Viktorijos muzikos akademijos nariu.[3][8] Tų pačių metų rugsėjį ir spalį jis leidosi į solinių koncertų turą šiaurės Vokietijoje,[10] o lapkritį – Tolimuosiuose Rytuose, kur pirmiausia pasirodė Honkonge[8][11][12] ir atliko savo „Tango XVII“. Tokijuje Tarptautinė fortepijono duetų asociacija (International Piano Duo Association) jam suteikė Pirmosios klasės Atminimo medalį.[1][3][5][8][13]

James Peace – Idilės op.4b

Vėliau jo pasirodymai daugiausia vyko Europoje. Savo kurtą tango muziką jis atliko šiose sostinėse: Amsterdame, Atėnuose,[14] Berlyne,[15] Briuselyje, Helsinkyje,[16] Lisabonoje,[17] Londone, Madride,[18] Osle,[19] Reikjavike[20] bei Vienoje.[21]

2005 m. Tarptautinė Liutecijos asociacija (pranc. Internationale Académie de Lutèce) Paryžiuje jam suteikė aukso medalį,[1][3] o 2008 m. jis tapo Londono muzikos akademijos nariu už savo nuopelnus tango muzikai.[1]

Praleidęs šiek tiek laiko Edinburge,[3] 2010 m. vasarį jis grįžo atgal į Vokietiją ir įsikūrė Vysbadeno mieste.[1][2] Tai paskatino naują kūrybinį impulsą, kurio rezultatu tapo trumpametražiai filmai pagal jo kurtos muzikos kompozicijas. Dokumentinis filmas „Džeimas Pisas Visbadene“[22][23] – tai vienas jo kurtų šio žanro filmų.

Tango Milonga op. 26
Tango XVIII by James Peace (James Peace, fortepijonas)

Įvertinimas redaguoti

● Pirmojo prizo laimėtojas, konkursas „Agnes Millar“ (angl. Agnes Millar Prize for sight-reading). Glazgas, 1983 m.[4]

● Pirmojo prizo laimėtojas, varžybos E.I.S. (angl. Dunbartonshire E.I.S. Prize for piano accompaniment). Glazgas, 1984 m.[4]

● Pirmojo prizo laimėtojas, konkursas „Sibelius Essay“, 1985 m.[4]

● Diplomas, Tarptautinis Kompozitorių Konkursas T.I.M. (it. Torneo Internazionale di Musica). Roma, 2000 m.[1][2][5]

● Diplomas, IBLA Fondas, Niujorkas, 2002 m.[1][2][5]

● Atminimo medalis, Tarptautinis Fortepijono Duetų Asociacija. Tokijas, 2002 m.[1][2][5][13]

● Aukso medalis, Tarptautinis „Liutecijos“ Asociacija. Paryžius, 2005 m.[1][2]

Principiniai kūriniai redaguoti

●    Krioklys op.3 fleitai ir fortepijonui

●    Idilės op.4 angliškam ragui (solo)

●    Aubadas op.9 angliškam ragui ir styginių orkestrui

●    Lento Lacrimoso op.10 violončelei ir fortepijonui

●    Pamiršti lapai op.12 violončelei ir orkestrui

●    Sonata op.16 obojui ir fortepijonui

●    Baladė op.18 simfoniniam orkestrui

●    Šventinis maršas nr.1 op.19 vargonams ir orkestrui

●    Šventinis maršas nr.2 op.23 orkestrui

●    Rudens auksas op.25 klarnetui, 2 smuikams, altui ir violončelei[24]

●    Amžinybės daina op.32 sopranui ir orkestrui[1]

●    Gruzijai op.38 (gruz. საქართველოსთვის) chorui ir orkestrui

  dainų žodžiai: Tamari Chikvaidze, Zurabi Chikvaidze ir James Peace

●    24 Tango fortepijonui (solo)[1][9][20][21]

Nuorodos redaguoti

 
Vikiteka: James Peace – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 1,11 1,12 1,13 1,14 Birgitta Lampert. „Be dygių garsų“. Wiesbadener Tagblatt (Vokiečių laikraštis), 2011 m. vasario 10 d.
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Julia Anderton. „Tango ― tai tarsi ilgesingas pasakojimas“. Wiesbadener Kurier, (Vokiečių laikraštis), 2012 m. kovo 24 d.
  3. ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 Sabine Klein. „Mano muzika atspindi mane ― ji ypač romantiška“. Frankfurter Rundschau, Nr.264, p.2
  4. ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 G. Müller. „Fortepijono dvasia šoka tango“. Kulturspiegel Wetterau (Vokiečių laikraštis), 2001 m. gegužės 17 d., p.5
  5. ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 Vokietijos Nacionalinė Biblioteka. „James Peace“
  6. ↑ „James Peace“. FRIZZ (Vokiškas žurnalas), 2012 m. sausio mėn, p.5
  7. ↑ Manfred Merz. „Virtuoziškas ir jautriai nuspalvintas romantiškas pasaulis“. Wetterauer Zeitung (Vokiečių laikraštis), 1992 m. gruodžio 12 d., p.19
  8. ↑ 8,0 8,1 8,2 8,3 8,4 „James Peace“. The Tango Times (Vokiškas žurnalas Niujorke), 2003/2004 žiema, p.1, 2, 4 ir 5
  9. ↑ 9,0 9,1 Škotijos Nacionalinė Biblioteka. „Tango escocés“
  10. ↑ La Cadena (Olandų žurnalas), 2003 m. rugsėjo mėn, p.26
  11. ↑ TangoTango Naujienlaiškis. Hongkongas, 2002 m. spalio 8 d.
  12. ↑ „James Peace“. South China Morning Post (Honkongo laikraštis), 2002 m. spalio 9 d.
  13. ↑ 13,0 13,1 Tarptautinis Fortepijono Duetų Asociacija, Tokijuje (Apdovanojimų laimėtojų sąrašas, 2002 m.)
  14. ↑ Koncertinio programos brošiūra {Για σένα, Αγγελική}, Atėnai, 2016 m. spalio 27 d.
  15. ↑ Tangodanza (Vokiškas žurnalas). Numeris 1/2002 m. (9)
  16. ↑ Koncertinio turo plakatas (Suomijoje), 2014 m.
  17. ↑ Koncertinio turo plakatas (Portugalijoje), 2016 m.
  18. ↑ Koncertinio turo plakatas (Ispanijoje) – „¡Feliz cincuenta cumpleaños 2013!“
  19. ↑ Listen.no: Konsert, James Peace, flygel, Muzeijus Muncho, Osle 2004 m. spalio 16 d.
  20. ↑ 20,0 20,1 Rikarður Ö. Pálsson. „Skozir Slaghörputangoár“. Morgunblaðið (Islandijos laikraštis), 2004 m. spalio 14 d.
  21. ↑ 21,0 21,1 Koncertinio programos brošiūra Vienoje, 2005 m. sausio 23 d.
  22. ↑ Škotijos Nacionalinė Biblioteka. „K. James Peace in Wiesbaden“
  23. ↑ Vokietijos Nacionalinė Biblioteka. „K. James Peace in Wiesbaden“
  24. ↑ Schwäbische Post. „Smuiko skambesys sklendžia virš orkestro“. 1992 m. birželio 4 d.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=James_Peace&oldid=6360186"