Jamata no Oroči
Jamata no Oroči (jap. 八岐の大蛇 – 'aštuongalvė/aštuonkaklė gyvatė-siaubūnas') japonų mitologijoje – siaubingas sutvėrimas, žinomas iš mito apie audrų dievą Susano. Šis dievas žemėje sutinka pirmuosius žmones Asinadzuti ir Tenadzuti, kurie jam papasakoja apie Jamata no Oroči, surijusi jų septynias dukteris. Susano tada prašo senolio atiduoti Kusindahimė jam į žmonas. Gavęs sutikimą, jis mergaitę paverčia į šukas ir įsmeigia į savo šukuoseną, o senoliams paliepia išvirti aštuonissyk išvalytą sakę, sutverti aptvarą, aptvare atidaryti aštuonerius vartus, prie kiekvienų vartų padaryti po pakylą, o ant kiekvienos pakylos pastatyti po statinaitę su sake.
Susano sumanymas pasirodo sėkmingas: atvykęs mergaitės Jamata no Oroči įmerkė savo galvas į statines su sake ir prisigėręs užmigo. Susano sukapojo slibiną į gabalus, dėl ko „Hi upė vietoje vandens pasruvo kraujais“. Vidurinėje gyvatės uodegoje Susano aptiko kardą, ir palaikęs jį reto grožio, nunešė deivei Amaterasu.[1]
Japonų tyrinėtojų nuomone, mitas apie Susano pergalę prieš Jamata no Oroči yra seniausias iš daugybės japonų liaudies legendų apie didvyrius, savo kalaviju ir gudrybe nugalinčius pabaisas.[2]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Kojiki, I d., Nihongi, I d.
- ↑ Мифы народов мира. Ямата-но ороти , Е. М. Пинус – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.