Jada (turk. Yada Taşı, bašk. Йәй Ташы, azer. Yada Daşı) senovės tiurkų mitologijoje – maginis akmuo, kuriuo galima valdyti orus: iškviesti arba pašalinti lietų, sniegą ir kt. Dalyje šaltinių Jada siejamas su šamanais, nors kitur su šamanizmu ir nesiejamas. Pasak vienos iš legendų, Jadą iš Japeto gavo Ogūzchanas. Pasak kito viduramžių pasakojimo, ogūzų protėviai atėmė lietaus akmenis iš gyvūnų (šie juos laikė burnose ir tiesiai ant jų atsirasdavo debesys). Jados sąsaja su gyvūnais atsispindi kirgizų mitologijoje – šie tiki, kad šį akmenį galima rasti avių arba karvių skrandžiuose. Jakutai manė, kad stebuklingą sata akmenį šamanui gali padovanoti erelis.

Siužetas apie Jados naudojimą sutinkamas ir Firdousi kūrinyje „Šachnamė“.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Мифы народов мира. Яда , В. Н. Басилов – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.