Jakopas Belinis (it. Jacopo Bellini, apie 14001470/71 m.) – XV a. italų ankstyvojo renesanso dailininkas iš Venecijos, dailininkų Džentilės ir Džovanio Belinių tėvas.

Biografija redaguoti

Jakopas Belinis gmė apie 1400 m. ar šiek tiek anksčiau Venecijoje. Jis tikriausiai buvo Džentilės da Fabriano mokiniu (tokiu pasirašė „Nukryžiavimo“ freskoje Veronoje) ir mokėsi Florencijoje (teismų dokumentuose minimas Džentilės mokinys Jakopas iš Venecijos, kuris sumušė berniuką, kuris mėtė akmenis į dailininko dirbtuves). 1424 m. Jakopas Belinis paminėtas tapytoju tėvo testamente. Jis buvo įtakotas Florencijos skulptorių Donatelo ir Giberčio renesanso natūralaus vaizdavimo stiliaus, paveiktas Mazačo ir Učelo dailės. 1430 m. jis gavo užsakymą Šv. Mykolo paveikslui bažnyčiai Padujoje. 1436 m. nutapė freską „Nukryžiavimas“ Veronos katedroje. 1441 m. Jakopas Belinis nutapė Feraros hercogo Lionelio d’Estės portretą. 1453 m. Jakopo duktė Nikolozija ištekėjo už Padujos dailininko Mantenjos. Taip Beliniai susigiminiavo su vienu iš reikšmingiausių ankstyvojo renesanso dailės kūrėjų. 1459 m. Jakopas su sūnumis dirbo Padujoje, vėliau − Venecijos Scuola di San Giovanni Evangelista ir Scuola di San Marco bendrijose, tačiau šie darbai išlikę tik menkais fragmentais. Jakopas Belinis mirė 1471 m. ar šiek tiek anksčiau (tais metais jo žmona paminėjo save našle). Be paveikslų, iš Jakopo Belinio kūrybos išliko dvi eskizų knygutės (viena Britų muziejuje, kita Luvre). Jakopo Belinio įtaką ir vietą dailės istorijoje užtvirtino jo sūnūs Džentilė ir Džovanis, kurie buvo abu garsesni už tėvą, o Džovanis Belinis laikomas vienu iš reikšmingiausių tapytojų ne vien tik italų, bet ir Europos dailės istorijoje.

Darbų galerija redaguoti

Nuorodos redaguoti