JAV gyventojai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius. |
| Istorinė nuolatinių JAV gyventojų kaita | ||
|---|---|---|
| Metai | Gyventojų sk. | %± |
| 1790 | 3 929 214 | – |
| 1800 | 5 236 631 | 33,3 % |
| 1810 | 7 239 881 | 38,3 % |
| 1820 | 9 638 453 | 33,1 % |
| 1830 | 12 866 020 | 33,5 % |
| 1840 | 17 069 453 | 32,7 % |
| 1850 | 23 191 876 | 35,9 % |
| 1860 | 31 443 321 | 35,6 % |
| 1870 | 38 558 371 | 22,6 % |
| 1880 | 49 371 340 | 28,0 % |
| 1890 | 62 979 766 | 27,6 % |
| 1900 | 76 212 168 | 21,0 % |
| 1910 | 92 228 496 | 21.0 % |
| 1920 | 106 021 537 | 15,0 % |
| 1930 | 123 202 624 | 16,2 % |
| 1940 | 132 164 569 | 7,3 % |
| 1950 | 151 325 798 | 14,5 % |
| 1960 | 179 323 175 | 18,5 % |
| 1970 | 203 211 926 | 13,3 % |
| 1980 | 226 545 805 | 11,5 % |
| 1990 | 248 709 873 | 9,8 % |
| 2000 | 281,421,906 | 13,2 % |
Jungtinės Amerikos Valstijos yra urbanizuota šalis, 80,6 % šalies gyventojų gyvena miestuose arba jų priemiesčiuose. Pasak Californians for Population Stabilization, JAV gyventojų prieaugis yra aukščiausias tarp išsivysčiusių pasaulio šalių. JAV gyventojų skaičius kirto 100 milijonų ribą maždaug 1915 m., 200 milijonų ribą 1967 m. ir 300 milijonų ribą 2006 m. spalio 17 d. Per XX amžių šalies gyventojų skaičius padidėjo gerokai daugiau nei tris kartus, nuo maždaug 76 milijonų gyventojų 1900 m. iki 281 milijono gyventojų 2000 m.
| Vieta | Miestas | Gyventojų miesto ribose |
Gyventojų tankis km² |
Metropoliteno teritorija | |
|---|---|---|---|---|---|
| milijonų | vieta | ||||
| 1 | Niujorkas | 8 143 197 | 10 194,2 | 18,7 | 1 |
| 2 | Los Andželas | 4 324 526 | 3 041,2 | 12,9 | 2 |
| 3 | Čikaga | 2 873 790 | 4 922,9 | 9,4 | 3 |
| 4 | Hiustonas | 2 016 582 | 1 301,8 | 5,2 | 7 |
| 5 | Filadelfija | 1 463 281 | 4 337,3 | 5,8 | 4 |
| 6 | Finiksas | 1 461 575 | 1 074,1 | 3,7 | 14 |
| 7 | San Antonijas | 1 256 509 | 1 084,4 | 1,8 | 29 |
| 8 | San Diegas | 1 255 540 | 1 456,3 | 2,9 | 17 |
| 9 | Dalasas | 1 213 825 | 1 339,7 | 5,7 | 5 |
| 10 | San Chosė | 953 679 | 2 003,1 | 1,7* | 30* |
Rasinės grupėsKeisti
Pagal 2017 m. statistiką JAV gyventojus sudarė:[1]
- Baltaodžiai – 73,0 % % (234,3 mln.)
- Juodaodžiai – 12,7 % (40,6 mln.)
- Azijiečiai – 5,4 % (17,1 mln.)
- Indėnai – 0,8 % (2,6 mln.)
- Havajiečiai, kiti Okeanijos atstovai – 0,2 % (0,57 mln.)
- Kitos rasės – 4,8 % (15,5 mln.)
- Dviejų arba daugiau rasių žmonės – 3,1 % (10,1 mln.; mulatai – 0,8 %, metisai – 0,6 %, baltųjų/azijiečių kilmės – 0,6 %, sambo – 0,1 %)
- Lotynoamerikiečiai (nepriklausomai nuo rasės; atskirai nuo aukštesnės statistikos) – 17,6 % (meksikiečiai – 11,1 %, puertorikiečiai – 1,7 %, kubiečiai – 0,7 %).
- Baltieji yra europidų atstovai, kilę tiek iš Europos (anglai, vokiečiai, airiai, italai ir kt.), tiek iš kitur (persai, puštūnai, turkai, arabai ir kt.). Baltieji sudaro daugumą visose JAV valstijose, labiausiai Vermonte (96,2 %), Meine (95,5 %), N. Hampšyre (95 %), Vakarų Virdžinijoje (94,3 %), Ajovoje (92,9 %), Aidahe (91,6 %). Mažiausias baltųjų nuošimtis Misisipėje (60,1 %) ir Kalifornijoje (60,4 %).[2]
- Juodieji yra negridų atstovai, apimantys afroamerikiečius ir pastarųjų laikų migrantus iš Afrikos, Lotynų Amerikos, Karibų. Paplitę daugiausia JAV pietryčiuose, taip pat didmiesčiuose, mažiausiai – Vidurio Vakaruose. Juodieji sudaro daugumą (70,3 %) Kolumbijos apygardoje, taip pat jų gausiai apgyvendintos valstijos yra Misisipė (37 %), Luiziana (32 %), Džordžija (30,5 %), Merilandas (29,4 %), Pietų Karolina (27,9 %), Alabama (26,2 %); mažiausiai – Montana, Vajomingas ir Aidahas (0,4–0,8 %).[3] Juodeji didžiausią daugumą (85,7 %) sudaro Džefersono apygardoje Misisipėje.
- Indėnais (čiabuviais amerikiečiais) JAV demografijos statistikoje vadinami tiek vietiniai JAV indėnai, tiek indėnai iš Lotynų Amerikos ar Kanados, taip pat – Arkties tautos (inuitai ir kt.). Gausiausios vietinės indėnų tautos yra navachai, čerokiai, odžibviai, sijai, čoktavai, apačiai, juodakojai, krikai. Indėnai gausiau išlikę JAV šiaurėje, šiaurės vakaruose, pietvakariuose, mažiausiai – į rytus nuo Misisipės. Didžiausias indėnų nuošimtis yra šiose valstijose – Aliaska (14,8 %), Naujoji Meksika (9,4 %), Pietų Dakota (8,8 %), Oklahoma (8,6 %), Montana (6,3 %), Šiaurės Dakota (5,4 %), Arizona (4,6 %). Didžiausias pagal apygardas indėnų nuošimtis (94,2 %) yra Ogalos Lakotų apygardoje (Pietų Dakota) ir Kusilvako regione (92,5 %, Aliaska).
- Azijiečiais statistikoje vadinami žmonės, kilę iš Rytų, Pietryčių ar Pietų Azijos – kinai, indai, filipiniečiai, korėjiečiai, vietnamiečiai, japonai ir kt. Didelės daugumos žemyninėje JAV niekur nesudaro, bet labiau paplitę Vakarų (ypač) ir Rytų pakrantėse, ypač didmiesčiuose, mažiausiai – Vidurio Vakaruose. Azijiečiai sudaro 57,4 % Havajų gyventojų, iš kitų valstijų išsiskiria Kalifornija (14,9 %), Nevada, Naujasis Džersis ir Vašingtonas (po 9 %), Niujorkas (8,2 %). Be to, azijiečiai sudaro 49,9 % Š. Marianos salų ir 32,2 % Guamo (dalinai JAV pavaldžios teritorijos) gyventojų. Mažiausias azijiečių nuošimtis – Vakarų Virdžinijoje, Montanoje, Misisipėje (~1 %).[4]
- Ramiojo vandenyno salų gyventojai tai havajiečiai, čamorai, samojiečiai, tongiečiai ir kitų Okeanijos tautų atstovai. Iš integralių JAV teritorijų jų daugiausia Havajuose (10 %), taip pat 1–1,3 % Aliaskoje ir Jutoje. Kitur – nežymi dalis. Dalinai savarankiškose JAV valdose Okeanijoje nuošimtis toks: Amerikos Samoa (92,6 %), Guamas (49,3 %), Marianos Šiaurinės Salos (34,9 %).
- Lotynoamerikiečiai ir ispanakalbiai tai atskira kategorija, į kurią patenka visų rasių atstovai, kilę iš Lotynų Amerikos, taip pat ispanai. Nepaisant dažnai sinonimiškai vartojamos Hispanic sąvokos, į šią kategoriją patenka ne tik ispanakalbiai, bet ir, pvz., portugališkai kalbantys brazilai. Lotynoamerikiečiai gausiausiai paplitę anksčiau Ispanijai ar Meksikai priklaususiose teritorijose pietų ir pietvakarių JAV, taip pat didmiesčiuose. Didžiausias nuošimtis – šiose valstijose: Naujoji Meksika (46 %), Kalifornija ir Teksasas (po 37 %), Arizona (29 %), Nevada (26 %), Koloradas ir Florida (po 22 %). Be to, JAV dalinai pavaldžiame Puerto Rike lotynoamerikiečiai sudaro 98 % gyventojų. Apygardos, kuriose gyvena beveik vien lotynoamerikiečiai (95,7 %) yra Vebo apygarda, Maveriko apygarda ir Staro apygarda (visos Teksase, prie Meksikos sienos).
Įvairi statistikaKeisti
Amžiaus struktūra (2007)
- 0–19 metų: 27,4 % (vyrų 42,667,761; moterų 40,328,895)
- 20–64 metų: 60,1 % (vyrų 89,881,041; moterų 90,813,578)
- 65 metų ir daugiau: 12,6 % (vyrų 15,858,477; moterų 21,991,195)
Gyventojų prieaugis: 0,90 % (2007)
Gimstamumas: 14,20 gimusių/1000 žmonių (2007)
Mirtingumas: 8,30 mirusių/1000 žmonių (2007)
Vidutinė gyvenimo trukmė
- Bendra: 78,00 metų
- Vyrų: 75,20 metų
- Moterų: 81,00 metų