Jūrų pėstininkai (Prancūzija)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Prancūzijos jūrų pėstininkai (pranc. Fusiliers Marins) − kareiviai, kurie saugo ir gina Prancūzijos Karinio laivyno bazes ir kitus svarbius taškus. Prancūzijos jūrų pėstininkų yra apie 1800.

Jūrų pėstininkų dislokacijos vietos:

Dvi bataliono dydžio grupės, kiekviena su kuopos dydžio sustiprinimo komanda, laivyno stotyse Tulone ir Breste;
Septynios kuopos, išdėstytos metropolijos teritorijoje:
- viena laivyno stotyje Šerbure,
- keturios strateginių vandenyno pajėgų bazėse Île Longue, France-sud, Rosnay ir Sainte Assise,
- dvi laivyno aviacijos stotyse Lann Bihoué ir Nîmes-Garons.

Jūrų pėstininkai taip pat saugo taškus Prancūzijos užjūrio valdose, kur yra ginkluotųjų pajėgų ryšių stotys.

Jūrų pėstininkų paskirtis:

vykdyti užduotis jūros pakrantėse,
paremti laivyno komandosus, kai šie atlieka specialiąsias operacijas,
saugoti jautrius Jūrų laivyno taškus,
saugoti laivus, užtikrinti saugumą laivuose,
treniruoti karybos srityje Karinio laivyno mokyklų kursantus.

Istorija redaguoti

1627 m. kardinolas Rišeljė įkūrė laivyno pulką (Régiment de la Marine). Šio pulko kariai turėjo būti paskirstyti laivuose ir kautis laivuose ir ant kranto, o jiems vadovauti turėjo laivų karininkai. Šie laivuose dislokuoti kareiviai būdavo įgulų nariai ir padėdavo valdyti laivą.

Pagrindinis dalinys būdavo 70 karių kuopa (compagnie détachée de la Marine). Jai vadovaudavo karaliaus laivų leitenantas (lieutenant des vaisseaux du Roi) ir du ensainai. Tokios kuopos kovojo visose Prancūzijos kolonijose, ypač Naujojoje Prancūzijoje (Nouvelle France). Nežinomas jūrų pėstininkas Trafalgaro mūšyje nušovė admirolą H. Nelsoną.

1825 m. karališkuoju dekretu laivyno pulkai (Régiments de la Marine) buvo panaikinti, buvo nurodyta iš jūreivių sudaryti desantines grupes (compagnies de débarquement). Pratęsiant laivyno pulkų tradicijas, vėliau buvo suformuotos užjūrio pajėgos (troupes de marine) ir armijos kolonijinės pajėgos (troupes coloniales).

Kadangi laivuose nebuvo personalo, apmokyto kautis sausumoje, 1856 m. birželio 5 d. dekretu buvo sukurta jūrų pėstininko (marin fusilier, pažodžiui − „jūros šaulys“) specializacija. Pradžioje jūrų pėstininkai buvo jūrininkai ir laivų karininkai, kuriuos siųsdavo į Lorjaną apmokyti. Po to specialiai treniruoti jūrininkai sudarydavo jūrų pėstininkų padalinius laivuose.

Taip suformuoti jūrų pėstininkai dalyvavo 1870 m. Prancūzijos-Prūsijos kare, gynė Paryžių. 1900 m. Prancūzijos jūrų pėstininkai kariavo Kinijoje, malšinant vadinamąjį Boksininkų sukilimą.

Pirmojo pasaulinio karo metais Prancūzijos jūrų pėstininkai dalyvavo 1914 m. vykusioje Diksmeidės miesto (Belgija) gynyboje. Vėliau kariavo Galipolio kampanijoje (Turkija) ir Makedonijos fronte.

Tarpukario metais (3-iajame ir 4-ajame dešimtmečiais) jūrų pėstininkai treniravosi vykdyti jūrų desanto operacijas, mokėsi naudotis eksperimentine išsilaipinimo technika.

Antrojo pasaulinio karo metais žinomiausi jūrų pėstininkų mūšiai vyko prie Bir Hakeimo ir dėl Normandijos. Antrojo pasaulinio karo laikų jūrų pėstininkų daliniai buvo:

1-asis jūrų pėstininkų žvalgybos pulkas (1er Regiment de Fusiliers-Marins de Reconnaissance) − įėjo į 1-ąją Laisvosios Prancūzijos diviziją (1er DFL),
Šarvuotasis jūrų pėstininkų pulkas (Régiment Blindé de Fusiliers Marins, RBFM) − įėjo į 2-ąją tankų diviziją,
1-asis jūrų pėstininkų komandosų batalionas (1er Bataillon de Fusiliers Marins Commandos, 1er BFMC).

Indokinijos kare (1946−1954 m.) Prancūzijos laivynas ir jūrų pėstininkai sudarė garsiuosius upių dalinius, vadinamuosius laivyno šturmo divizionus (divisions navales d’assaut, sutrumpintai dinassauts). Jūrų pėstininkų pusbrigadė (Demi-Brigade de Fusiliers-Marins; DBFM) kariavo Alžyro kare.

„Kvietimas doriems vyrams. Karališkasis laivyno pėstininkų pulkas verbuoja...“ Liudviko XV laikų plakatas
Laivyno pėstininkų kiveris (apie 1829 m.)
Apžiūras jūroje dažnai atlieka jūrų pėstininkai