Jūrė (upė)
Kitos reikšmės – Jūrė (reikšmės).
| Jūrė | |
|---|---|
 Jūrės upelis Jūrės kaime, 2018 m. pavasarį
| |
| Ilgis | 39,3 km |
| Baseino plotas | 111,3 km² |
| Vidutinis debitas | 0,62 m³/s |
| Ištakos | Pajūrio miškas |
| Žiotys | Višakis |
| Šalys | Lietuva |
 Vikiteka |
Jūrė |
Jūrė – upė pietvakarių Lietuvoje, Kauno rajono, Kazlų Rūdos, Marijampolės ir Vilkaviškio rajono savivaldybių teritorijoje; Višakio (Šešupės baseinas) kairysis intakas. Jūrės pradžia – tankus sausinimo griovių tinklas Ežerėlio durpyno pietryčių pakraštyje, melioruotame lauke, į pietryčius nuo Ežerėlio. Teka į pietvakarius Kazlų Rūdos miškais. Už Kazlų Rūdos pasuka į vakarus ir teka lygiagrečiai su geležinkeliu Kaunas-Kybartai, paskutinius kilometrus teka Vilkaviškio rajono teritorija. Įteka į Višakį 6 km nuo jo žiočių, į šiaurės rytus nuo Pilviškių.
Slėnis siauras, negilus, išryškėja žemiau Kazlų Rūdos.[1]Aukštupyje vaga reguliuota, ties Jūrės kaimu, 23 km nuo žiočių patvenkta Jūrės tvenkiniu (plotas 37 ha)[2], ties Kazlų kaimu yra Kazlų tvenkinys. Žemupio vaga labai vingiuota.
Ilgis 39 km, baseino plotas 111 km². Vagos plotis iki 6 m, gylis 0,8-1,5 m. Vidutinis nuolydis 0,82 m/km. Srovės greitis 0,1 m/s. Vidutinis debitas žiotyse 0,63 m³/s.
Intakai – Judreika (4,3 km), Paravėlė (1,71 km) (kairieji).
Gyvenvietės prie Jūrės: Kazliškiai, Jūrė, Kazlai, Muriniškė, Bartininkai, Šiaudadūšė, Jurkšai.
Upėvardis kildinamas nuo žodžio jūra. Manoma, kad pirminė jo reikšmė buvusi ne „vandenyno dalis“, o „didelis ežeras sausumoje“ (plg. jaura „pelkė, raistas“, skr. वार् = IAST: vār „vanduo“, toch. wär „vanduo“, arm. ջւր = ǰur „vanduo“)[3].
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Jūrė 1. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 45 psl.
- ↑ Jūrė (upė). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 155
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.