Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Jėgos impulsas – poveikis, kūno absorbuojamas per laiką . Per tą laiko tarpą jėga nepasikeičia. Sugertas jėgos impulsas priverčia kūną pakeisti judėjimo kiekį. Jis pakinta tiek, kokį jėgos impulsą sugeria kūnas

.

Visgi dažniausiai jėga kinta bėgant laikui, t. y. . Nagrinėdami judėjimo kiekio kitimą per labai trumpus laiko intervalus , tokius, per kuriuos jėga nespėtų pasikeisti, galime aprašyti kūno konfigūraciją visiškai tiksliai. Tarkime, kad turime nenutrūkstamą tokių laiko intervalų grandinę nuo iki , tada

Sudėję atskirai kairiąsias ir dešiniąsias lygybių puses gauname

,

o pertvarkę paskutiniąją lygybę –

.

Jeigu tie laiko intervalai be galo maži, tai

.

Jėgos impulsą, vadinasi, ir kūno judėjimo kiekio pokytį galima tiksliai nustatyti ir jėgai kintant bėgant laikui. Tam reikia žinoti pagal kokį dėsnį jėga kinta, t. y. ir integruoti tą funkciją pagal laiką pradedant ir baigiant dominančiais laiko momentais t0, t.

Taigi judėjimo kiekis, kurį įgyja kūnas priklauso ne tik nuo jėgos dydžio, bet ir nuo jos veikimo trukmės. Jeigu lėtai tempti už siūlo – tai nutrūks (1) siūlas, nes, kai svarstis buvo ramybės būsenoje: P = T1T2, taigi T1 > T2 . Jeigu didžiausias įtempimas, kurį gali atlaikyti siūlas nenutrūkęs T0, tai lėtai traukiant svarstis pradės judėti ir atsiras papildomas jėgos impulsas, kuris su mūsų tempimo jėga viršys T0 ir nutruks (1) siūlas, jei trauksime staigiai, tai svarstis bus veikiamas jėgos trumpiau ir todėl bus nutrauktas (2) siūlas.