Jėgainė, elektrinėpramonės įmonė su visu specialių statinių ir įrenginių kompleksu, atskira jėgainė arba įrenginys laive, traukinyje ar laikinoje gyvenvietėje elektrai gaminti, kuri kitų rūšių energiją paverčia elektros energija.

Elektrinės pultas

Pagrindinis elektrinės įrenginys yra generatorius, kuris mechaninę energiją verčia į elektros energiją, ji perduodama elektros laidais į tinklą, ir transportuojama iki elektros energijos vartotojo.

Elektrinių tipai

redaguoti

Pagal pirminės energijos šaltinį

redaguoti

Pagal pirminės energijos gamybos būdą

redaguoti
  • Kondensacinė elektrinė, kurioje garo turbinoje pagaminta šilumos energija panaudojama tik elektros energijos gamybai.
  • Kogeneracinė elektrinė, kurioje kartu gaminama ne tik elektros bet ir šiluminė energija pastatų šildymui ar vėdinimui bei karštam vandeniui ruošti.
  • Vidaus degimo variklis, kuriame dujos ar skystas kuras, sudegintas degimo kameroje, dujų plėtimusi veikia stūmoklį, o šis suka elektros generatorių.
  • Stirlingo variklis, kuriame mechaninei energijai gauti gali būti naudojamas ir žemos temperatūros garas ar kitas energijos nešiklis.
  • Rankino ciklo elektrinė, kurioje energijos pernešimui pirmame kontūre naudojama mineralinė alyva, antrame kontūre – greitai nuo šilumos besiplečianti sintetinė alyva, o trečiame kontūre – vanduo garui gaminti.
  • Varomoji (mechaninė) jėgainė, kurioje jėga (galia) yra naudojama tiesiog mechaniškai nevertus į elektrą. Tokias jėgaines turėjo kai kurie dideli laivai; dabartiniuose laikuose daugeli tokių laivų yra kariniai laivai. Kai kuriais atvejais, jų jėgainės yra panašios į elektrinės naudojamos garų turbinos.

Pagal kuro rūšį

redaguoti

2001 m. daugiausia elektros energijos šiluminėse elektrinėse pagamino JAV – 2657,2 mlrd. kWh, Kinija – 1139,0 mlrd., Japonija – 621,7 mlrd., Rusija – 544,6 mlrd., Indija – 435,8 mlrd., Vokietija – 336,7 mlrd., Didžioji Britanija – 266,5 mlrd., Italija – 203,4 mlrd., Pietų Afrikos Respublika – 182,9 mlrd., Pietų Korėja – 181,4 mlrd., Australija – 180,0 mlrd. kWh.

Elektros energijos hidroelektrinėse 2001 m. daugiausia pagamino Kanada – 327,9 mlrd., Brazilija – 265,5 mlrd., Kinija – 263,4 mlrd., JAV – 208,7 mlrd., Rusija – 173,5 mlrd., Norvegija – 119,2 mlrd., Japonija – 87,0 mlrd. kWh. Didžiausios potvynių energijos jėgainės veikia Prancūzijoje, Kanadoje.

EI. energijos branduolinėse elektrinėse 2001 m. daugiausia pagamino JAV – 768,8 mlrd., Prancūzija – 400,9 mlrd., Japonija – 309,0 mlrd., Vokietija – 162,6 mlrd., Rusija – 125,4 mlrd., Pietų Korėja -106,5 mlrd., Didžioji Britanija – 85,6 mlrd., Kanada – 72,9 mlrd., Ukraina – 71,7 mlrd., Švedija – 65,8 mlrd. kWh.

Vėjo jėgainėse elektros energijos daugiausia gamina Vokietija – 40 % visos pasaulio vėjo jėgainių pagamintos elektros energijos, Ispanija – 16 %, JAV – 15 %, Danija – 9 %, Indija – 5 %.

Saulės jėgainėse daugiausia elektros energijos gamina Japonija – 46 % visos tokiose jėgainėse pagamintos elektros energijos, Vokietija – 20 %, JAV – 17 %.

Daugiausia elektros energijos geoterminėse elektrinėse pagamina JAV – 28 % visos elektros energijos, pagamintos šios rūšies elektrinėse, Filipinai – 24 %, Italija – 10 %, Meksika – 9,5 %.

 
Vilniaus centrinė elektrinė, dabar – Energetikos ir technikos muziejus

Pirmoji Lietuvos elektrinė pastatyta Rietave 1892 m. kunigaikščių Oginskių dvaro lentpjūvėje. Jos nuolatinės srovės generatorius suko garo mašina. Elektrinės energija buvo naudojama dvaro pastatams, parkui, bei Rietavo bažnyčiai ir turtingesnių miestiečių butams apšviesti.[1] Veikė iki 1915 m.

1900 m. Kaune pradėjo veikti pirmoji viešoji centrinė šiluminė elektrinė. 1903 m. pradėjo veikti Vilniaus miesto centrinė elektrinė: dvi garo mašinos po 257 kW suko 250 kW galios nuolatinės srovės generatorius. 1912 m. joje įrengta 948 kW garo turbina. 1938 m. elektrinės galia siekė 8500 kW. 1962 m.- 1967 m. ji buvo pritaikyta šilumai gaminti ir pavadinta Vilniaus pirmąja termofikacine elektrine. 1951 m. paleistas Vilniaus antrosios termofikacinės elektrinės pirmasis 12 000 kW turbogeneratorius, 1958 m. baigta elektrinės statyba. 1960 m. paleista 90-100 MW galios Kauno hidroelektrinė. 1972 m. baigta statyti Lietuvos elektrinė Elektrėnuose, kurios bendroji elektrinės galia 1800 MW. 1983 m. paleista pirmoji Ignalinos branduolinės elektrinės turbina, kurios galia buvo 750 MW. Tais pačiais metais paleistas Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės pirmasis 180 MW turbogeneratorius. 1992 m. paleista 800 MW galios Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.

Galingiausios pasaulio elektrinės

redaguoti
Anglimi kūrenamos
Pavadinimas Šalis Galingumas
Taichung elektrinė   Taivanas 5780 MW
Guodian Beilun elektrinė   Kinija 5000 MW
Waigaoqiao elektrinė   Kinija 5000 MW
Huaneng Yingkou elektrinė   Kinija 4840 MW
Belchatuvo šiluminė jėgainė   Lenkija 4440 MW
Naftos produktais kūrenamos
Pavadinimas Šalis Galingumas
Surgut-2 elektrinė   Rusija 4800 MW
Kashima elektrinė   Japonija 4400 MW
Peterhead elektrinė   Škotija 2390 MW
Gamtinėmis dujomis kūrenamos
Pavadinimas Šalis Galingumas
Sodegaura elektrinė   Japonija 3600 MW
Kostromskaya elektrinė   Rusija 3600 MW
Anegasaki elektrinė   Japonija 3600 MW
Futtsu elektrinė   Japonija 3520 MW
Jokohamos elektrinė   Japonija 3325 MW
Branduolinės
Pavadinimas Šalis Galingumas
Kashiwazaki-Kariwa elektrinė   Japonija 8212 MW
Bruce atominė elektrinė   Kanada 7276 MW
Ulchin elektrinė   Pietų Korėja 5881 MW
Yeonggwang elektrinė   Pietų Korėja 5875 MW
Gravelines elektrinė   Prancūzija 5706 MW
Zaporizhzhia elektrinė   Ukraina 5700 MW
Hidroelektrinės
Pavadinimas Šalis Galingumas
Three Gorges elektrinė   Kinija 22500 MW
Itaipu elektrinė   Brazilija/  Paragvajus 14000 MW
Guri elektrinė   Venesuela 10200 MW
Tucurui elektrinė   Brazilija 8370 MW
Grand Coulee elektrinė   JAV 6809 MW
Vėjo
Pavadinimas Šalis Galingumas
Roscoe elektrinė   JAV 782 MW
Horse Hollow elektrinė   JAV 736 MW
Tehachapi Pass elektrinė   JAV 705 MW
Capricorn Ridge elektrinė   JAV 663 MW
San Gorgonio Pass elektrinė   JAV 615 MW
Geoterminės
Pavadinimas Šalis Galingumas
Cerro Prieto Geothermal elektrinė   Meksika 720 MW
Hellisheidi elektrinė   Islandija 300 MW
Wairakei elektrinė   Naujoji Zelandija 181 MW
Reykjanes elektrinė   Islandija 150 MW
Nga Awa Purua elektrinė   Naujoji Zelandija 132 MW
Biomasės
Pavadinimas Šalis Galingumas
Alholmens Kraft elektrinė   Suomija 265 MW
Tisov elektrinė   Čekija 184 MW
Poříčí elektrinė   Čekija 165 MW
Pécs elektrinė   Vengrija 50 MW
Potvynių
Pavadinimas Šalis Galingumas
Rance elektrinė   Prancūzija 240 MW
Annapolis Royal elektrinė   Kanada 20 MW
Jinangxia elektrinė   Kinija 3,9 MW
Kislaya elektrinė   Rusija 1,2 MW

Šaltiniai

redaguoti
  1. Vanda Palubinskienė. Fizika. Suaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi 11-12 kl. 1-oji knyga. Kaunas: Šviesa, 2005, 164 p. ISBN 5-430-04042-8.