Józef Tretiak
| Juozapas Tretiakas lenk. Józef Tretiak | |
|---|---|
| Gimė | 1841 m. rugsėjo 28 d. Novovolynskas, Voluinė |
| Mirė | 1923 m. kovo 18 d. (81 metai) Krokuva |
| Vaikai | lenkų literatūros istorikas, kritikas, Krokuvos universiteto garbės profesorius, Lenkijos mokslų akademijos narys |
| Alma mater | Kijevo šv. Vladimiro universitetas |
Juozapas Tretiakas (lenk. Józef Tretiak; 1841 m. rugsėjo 28 d. Novovolynskas, Voluinė – 1923 m. kovo 18 d. Krokuva) – lenkų literatūros istorikas, kritikas, Krokuvos universiteto garbės profesorius, Lenkijos mokslų akademijos narys.
Biografija redaguoti
Juozapas Tretiakas gimė 1841 m. rugsėjo 28 d. Novovolynske, Voluinės gubernijoje, Rusijos imperijoje. Ūgtelėjęs baigė gimnaziją Rivnėje. Baigęs gimnaziją įstojo į Kijevo šv. Vladimiro universitetą.[1] [2]
J. Tretiakas dalyvavo 1863 m. sukilime. Sukilimo metu jis užėmė Kijevo gubernijos komisaro pavaduotojo ir Kijevo miesto vado pareigas. Po 1863 m. sukilimo pralaimėjimo emigravo į užsienį.[2]
J. Tretiakas studijavo Ciuricho ir Paryžiaus universitetuose. Baigęs mokslus 1867 m. persikėlė gyventi į Galiciją. Dėstė lenkų kalbą Lvovo ir Krokuvos gimnazijose. Vadovavo Lvovo literatų sambūriui. 1885 m. Juozapas Tretiakas Krokuvos universitete apsigynė daktaro disertaciją, tema: „Adomas Mickevičius Vilniuje ir Kaune. Gyvenimas ir poezija”. Tapęs mokslų daktaru dirbo Krokuvos universitete, užėmė docento pareigas. 1894 m. J. Tretiakas tapo rusų ir rytų slavų literatūros profesoriumi. Dėstė rusų ir ukrainiečių literatūros istoriją.[1] [2]
1900 m. J. Tretiakas tapo Krokuvos mokslų akademijos nariu.[2]
1919 m. Juozapas Tretiakas išrinktas Krokuvos universiteto garbės profesoriumi. 1920 m. jis tapo Lvovo mokslo bendruomenės nariu.[2]
Kūrybinė veikla redaguoti
J. Tretiakas publikavo daugybę mokslo darbų, susijusių su lenkų literatūra, romantizmo epocha (jis tyrinėjo Adomo Mickevičiaus, Julijaus Slovackio, Bogdano Zaleckio ir kt. gyvenimą bei kūrybą.[1]
Parašė veikalus „Mickevičius ir Puškinas“ (1906 m.), „Bogdanas Zaleckis“ 1-3 tomai (1911–1914 m.), monografijas „Senoji slavų poezija“ (1918 m.), „Chotyno mūšio istorija“ (1889 m.), „Petras Skarga istorijoje ir Bresto unija“ (1912 m.).[1]
Juozapas Tretiakas žinomas ir kaip literatas. Jis taip pat publikavo lyrinę poemą apie pagonių laikus (1870 m.), istorinę poemą „Karališkoji pora“ (1871 m.), apysaką „Danielio dienoraštis“ (1873 m.).[1]
Knygos redaguoti
- Žodis apie Šopeną (1877)
- Apie baironizmą lenkų literatūroje (1879)
- Apie senąją indų dramą (1879)
- Kalevala, suomių epopėja (1882)
- Zygmunto Krasinskio gyvenimo tragizmas (1884)
- Poezija po Mickevičiaus (1885)
- Valenrodo idėja (1887)
- Mickevičiaus meilės dainos Odesoje (1887)
- Literatūriniai eskizai (1896–1901, 2 tomai)
- Kas toks yra Mickevičius? (1898)
- Mickevičiaus jaunystė 1798–1824 m. (1898, 2 tomai)
- Dangus ir žiema poemoje „Ponas Tadas” (1898)
- Mickevičius ir Puškinas (1906)
- Petras Skarga istorijoje ir Bresto unija (1912)
- Bogdanas Zaleckis iki 1831 m. sukilimo numalšinimo. Gyvenimas ir poezija. Iš lenkų romantizmo istorijos (1911)
- Bogdanas Zaleckis klajonėse. Gyvenimas ir kūryba. Iš lenkų emigracijos istorijos (1913–1914, 2 tomai)
- Adomas Mickevičius naujuose rašytiniuose šaltiniuose 1815–1821 m. (1917)
- „Finis Poloniae! Historja legendy maciejowickiej i jej rozwiązanie”, (1921)
Nuorodos redaguoti
Išorinės nuorodos redaguoti
- Juozapas Tretiako knygos [2]