Izoliacinė kalba – žodyje tik labai ribotą morfemų skaičių galinti turėti kalba. Maksimalios izoliacinės struktūros kalbose žodžiai sudaryti tik iš vienos morfemos – šaknies, nesudaromi nei sudurtiniai žodžiai, nei junginiai su afiksais (priešdėliais, priesagomis, galūnėmis ar kitkuo). Šiuo atžvilgiu izoliacinės kalbos yra priešingos fleksinėms ir agliutinacinėms kalboms, kuriose žodžiai gali būti sudaryti iš keleto ar daugiau morfemų.[1]

Kaitybos (linksniavimo, asmenavimo, laipsniavimo ar kt.) nėra, gramatinius ryšius lemia žodžių tvarka sakinyje.

Pavyzdys redaguoti

Izoliacinėse kalbose ne tik kad nėra pagalbinių, žodžio ryšius sakinyje nurodančių, morfemų, bet ir matyti polinkis vengti pagalbinių žodžių, kurie atliktų šią paskirtį, todėl ypač svarbi žodžių tvarka sakinyje. Tad izoliacinėje kinų kalboje veiksnio ir tiesioginio papildinio santykis reiškiamas žodžių tvarka, pavyzdžiui:

tradicinė rašyba 明天 朋友 生日 蛋糕
supaprastinta 明天 朋友 生日 蛋糕
pinjinas míngtīan de péngyou huì wèi zuò ge shēngri dàn’gāo
lietuviškai pažodžiui rytoj (savybinė dalelytė) draugas bus1 dėl daryti vienas vienetas gimimo diena2 tortas
„Rytoj mano draugas/mano draugai man gimtadienio proga iškeps tortą”
  • 1会 (huì) — sustiprinamoji forma 将 (jiāng), reiškianti veiksmažodžio būsimąjį laiką. Galima versti su įsitikinimą reiškiančiu žodžiu („būtinai iškeps“).
  • 2 生日(shēngri) — gimtadienis, šis žodis čia ne laiko prieveiksmis, o su tortu susietas būdvardis – kaip anglų kalboje „birthday cake”.

Taip pat skaitykite redaguoti

Literatūra redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Whaley, Lindsay J. (1997). „Chapter 7: Morphemes“. Introduction to Typology: The Unity and Diversity of Language. SAGE Publications, Inc.