Iturupas

Koordinatės: 45°00′ š. pl. 147°53′ r. ilg. / 45.000°š. pl. 147.883°r. ilg. / 45.000; 147.883

Iturupas (rus. Итуруп, jap. 択捉島 = Etorofu-tō, ain. エツ゚ヲロプシㇼ = Etuworop-sir) – Rusijai priklausanti sala Kurilų salyne (didžiausia Kurilų sala). Yra salyno pietuose, Frizo sąsiauriu atskirta nuo Urupo, o Jekaterinos sąsiauriu – nuo Kunaširo. Plotas – 3174 km²[1].

Iturupas Kurilų žemėlapyje

Salos ilgis 200 km, plotis 7–27 km. Kranto linijos ilgis – 582 km. Krantai aukšti, statūs, daug įlankų (Kurilų, Prostoro). Paviršius kalnuotas, gausu veikiančių ugnikalnių (20: Kudriavas, Stokapas, Bogdanas Chmelnickis, Ivanas Rūstusis, Atsonupuris, Berutarubė ir kt.). Aukščiausia vieta – Stokapo ugnikalnis (1634 m).[2] Vulkaninius masyvus skiria žemumos. Gausu krioklių (aukščiausias – Ilja Muromecas, 141 m). Pietvakariuose auga mišrieji miškai su lianomis, Kurilų bambukais, vidurinėje dalyje yra maumedynų.[3]

2018 m. Iturupe gyveno 6409 gyventojai. Pagrindinės gyvenvietės – Kurilskas (1607 gyv.), Goriačije Kliučiai (2025), Gornojė (1757), Reidovas (921). Sala administraciškai priklauso Sachalino sričiai, Kurilų rajonui. Verčiamasi daugiausia žvejyba ir žuvies perdirbimu, vystoma gyvulininkystė. Yra oro uostas, cunamių prognozės stotis.

Saloje nuo seno gyveno ainai. XVIII a. kolonizaciją pradėjo Rusija ir Japonija. 1855 m. Iturupas oficialiai pripažintas Japonijos valda, bet per antrąjį pasaulinį karą užimtas Raudonosios armijos. Japonija Iturupą ir kelias kitas pietų Kurilų salas tebelaiko savo valda.

ŠaltiniaiKeisti

  1. [1]
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 239 psl.
  3. Iturupas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005


 

Vikiteka