Italų-romanų kalbos

romanų kalbų pogrupis
Italų-romanų kalbos
PaplitimasItalija, Prancūzija
KilmėIndoeuropiečių kalbos

Italų–romanų kalbos – vienas iš romanų kalbų pogrupių,[1][2][3][4] priskiriamas vakarų romanų kalboms, bet pasižymintis ir kai kuriais rytų romanų kalbų bruožais.

Italų–romanų kalbos

Italų–romanų kalboms priklauso:

Kai kurie kalbininkai italų–romanų kalboms priskiria retoromanų kalbas.

Italų–romanų kalbas klasifikuoti sudėtinga dėl to, kad atskirų kalbų kilmė faktiškai yra skirtinga. Šiaurės Italijos tarmės panašiausios į oksitanų–romanų kalbas, o Pietų Italijos kalbos turi daugybę jas su rytų romanų kalbomis jungiančių ypatybių. Bendrinė italų kalba pasižymi tiek vakarų, tiek rytų romanų kalbų ypatybėmis.

Išnašos

redaguoti
  1. Rosanna Sornicola (1977). Liguori (red.). La competenza multipla. Un'analisi micro-sociolinguistica. Napoli.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
  2. John Trumper; Marta Maddalon (1980). Brenner (red.). L'italiano regionale tra lingua e dialetto. Cosenza.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
  3. Gaetano Berruto (2004). Laterza (red.). Prima lezione di sociolinguistica. Bari.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
  4. Michele Loporcaro (2009). Laterza (red.). Profilo linguistico dei dialetti italiani. Bari.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)