Istorinių vietovardžių duomenų bazė

Istorinių vietovardžių duomenų bazė – geografinis žinynas, elektroninė istorinių Lietuvos vietovardžių ir Lietuvos paribio vietovardžių duomenų bazė, prieinama internete nuo 2010 m. Į duomenų bazę įvesta apie 20 000 istorinių vietovardžių, nustatytos jų dabartinės lietuviškos lytys, chronologiškai pateikti užrašymai istorijos dokumentuose. Istorinių vietovardžių rinkimas ir jų elektroninio sąvado sudarymas yra susijęs ir su mokslo tyrimais, ir su vietovardžių rinkimo darbais. Bazė siejama ir su Lietuvos vietovardžių žodynu. Kalbinę dalį kūrė Veronika Adamonytė, Laimutis Bilkis, Alma Ragauskaitė, programuotojai Paulius Gendrėnas, Audronė Stanislovaitienė. Bazė sukurta mokslo tiriamosioms ir taikomosioms reikmėms, vietovardžių kaip dvasinės kultūros paveldo išsaugojimo tikslais.

Esamuosius Lietuvos vietovardžius apima Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė.

Aprašymas

Bazė pradėta kurti 2004–2010 m. projekte „Istorinių etninių vietovardžių rinkimas ir jų elektroninis tvarkymas“, kuris vykdytas per Valstybinę lietuvių kalbos komisiją. Projekto esmę sudarė vietovardžių išrašymas iš Lietuvos paribio vietovių ir vietovių už dabartinės Lietuvos ribų XVII–XIX a. rankraštinių istorijos šaltinių – administracinio-juridinio pobūdžio dokumentų, bažnytinių metrikų knygų ir kt. Lietuvos paribio teritorijos – tai su Lenkija, Baltarusija, Latvija besiribojančių Vilkaviškio, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Vilniaus, Švenčionių, Ignalinos, Zarasų, Rokiškio, Biržų, Pasvalio, Pakruojo, Joniškio, Akmenės, Mažeikių, Skuodo, Kretingos rajonų savivaldybių ir Kalvarijos bei Druskininkų savivaldybių vietovės, Baltarusijos Gardino, Lydos, Ašmenos, Pastovių, Breslaujos ir kai kurių rajonų vietovės, taip pat Latvijos paribio su Lietuva rajonų vietovės. 2005 m. sukaupus didesnį surinktų vietovardžių kiekį buvo pradėtas sudarinėti ir jų elektroninis sąvadas, 2010 m. sukurta internetinė prieiga. 2014–2015 m. bazė buvo pildoma ir integruojama į Lietuvių kalbos instituto skaitmeninių išteklių sistemą pagal Lietuvių kalbos instituto įgyvendinamą projektą „IRT sprendimų bei turinio, padedančių išsaugoti lietuvių kalbą viešojoje erdvėje, kūrimas bei galimybių jais naudotis sudarymas“.

Bazės informaciniai šaltiniai

Identifikuojant vietovardžius, buvo naudojamasi Vilniaus srities gyvenamųjų vietų vardų sąrašu (1940–1945 m., saugomas LKI Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centre) ir „Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinyno“ 2-uoju tomu. Kiti šaltiniai:

• Adamonytė V. Sintautų valsčiaus gyvenamųjų vietų vardai. – Sintautai 2, Vilnius: Versmė, 2013, 2023–2031.
• Bilkis L. Dėl kai kurių lietuvių oikonimų darybos ir kilmės dvejopumo. – Acta Linguistica Lithuanica 66, 2012, 99–118.
• Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

• Lietuvos vietovardžių žodynas, 1–2, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008, 2014.
• Maciejauskienė V. Oikonimai Lankeliškių parapijos XVIII amžiaus bažnytinėje knygoje. – Archivum Lithuanicum 11, 2009, 159–188.
• Ragauskaitė A. Istorinių vietovardžių duomenų bazė. – Gimtasai kraštas 4, Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2011, 16–20.
• Razmukaitė M. Oikonimų, atsiradusių iš asmenvardžių su patroniminėmis priesagomis, paplitimas Lietuvoje. – Lietuvių kalbotyros klausimai 32, 1993, 133–165.
• Razmukaitė M. Lietuvos priesaginiai oikonimai. Daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas, 1998.
• Razmukaitė M. Lietuvos sudurtinių oikonimų darybos bruožai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 46, 2002, 121–130.
• Razmukaitė M. Sudėtiniai Lietuvos oikonimai. – Baltu filoloģija 12(2), 2003, 63–80.
• Razmukaitė M. Pirminiai, daugiskaitiniai ir galūninės darybos Lietuvos oikonimai iš hidronimų. – Lituanistica 54, 1(73), 2008, 60–72.
• Sviderskienė D. Marijampolės apskrities gyvenamųjų vietų vardai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 57, 2007, 99–122.
• Vanagas A. Lietuvos gyvenamųjų vietų vardai, kilę iš vienaskaitos asmenvardžio. – Baltistica 3(1), 1967, 111–116.
• Vanagas A. Didžiųjų Lietuvos miestų vardai. – Vardai ir žodžiai, Vilnius: Mintis, 1971, 35–36.
• Vanagas A. Lietuvos miestų vardai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996.
• Vietovardžių kirčiavimo žodynas / Sudar. Razmukaitė M., Vitkauskas V., Vilnius: Kultūra, 1994.
• Vietovardžių žodynas / Sudar. Pupkis A., Razmukaitė M., Miliūnaitė R., Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002.