Naujieji Vainočiai
Naujieji Vainočiai rus. Исток vok. Neu Weynothen | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) | |
Valstybė | ![]() |
Sritis | ![]() |
Rajonas | Slavsko rajonas |
Gyventojų | 17 |
Altitudė | 10 m |
Pašto kodas | 238611 |
Tel. kodas | (+7) 40163 |
Kirčiavimas | Naujíeji Vainõčiai [1] |
Naujieji Vainočiai (vok. Neu Weynothen, nuo 1938 m. liepos 16 d. vok. Preußenhof, 1945–1946 m. rus. Ной Вайнотен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. Istokas, rus. Исток) – gyvenvietė Kaliningrado srities šiaurinėje dalyje, Slavsko rajone, 8 km į šiaurės rytus nuo Slavsko, nuo 2008 m. birželio 30 d. Timiriazevo kaimo gyvenvietės kaimas.[2]
Istorija
redaguotiSkalvos žemės kaimo pavadinimas Vainōtai prūsiškos kilmės.[3] 1307 m. skalvių žemėje minėta vietovė Waynegine tapatinama su Vainočiais.[4]
1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Tilžės apskrities (1922–1945 m. Tilžės-Ragainės apskrities) dvaras.[5] 1947–2008 m. Timiriazevo apylinkės gyvenvietė.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1818–1922 m. | Tilžės apskritis | Rytų Prūsijos provincija |
1922–1945 m. | Tilžės-Ragainės apskritis | Rytų Prūsijos provincija |
1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
1947–2008 m. | Timiriazevo apylinkė Slavsko rajonas |
Kaliningrado sritis |
nuo 2008 m. | Timiriazevo kaimo gyvenvietė Slavsko municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Gyventojai
redaguoti1910 m.[6] | 1933 m.[7] | 1939 m. | ||
---|---|---|---|---|
102 | 91 | 91 | ||
|
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vainočiai. Mažosios Lietuvos enciklopedija (tikrinta 2024-12-26).
- ↑ Neu Weynothen (Gov.genealogy.net)
- ↑ Tilžės apskrities kaimų sąrašas (1900 m.) vok.
- ↑ Tilžės apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok. (196)
Nuorodos
redaguoti- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.
- Istokas foto-planeta.com