Naujieji Vainočiai

(Nukreipta iš puslapio Istokas (Vainotai))
Naujieji Vainočiai
rus. Исток
vok. Neu Weynothen
Naujieji Vainočiai
Naujieji Vainočiai
55°05′31″š. pl. 21°43′59″r. ilg. / 55.092°š. pl. 21.733°r. ilg. / 55.092; 21.733 (Naujieji Vainočiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Slavsko rajonas
Gyventojų (2010) 17
Altitudė 10 m
Pašto kodas 238611
Tel. kodas (+7) 40163
Kirčiavimas Naujíeji Vainõčiai [1]

Naujieji Vainočiai (vok. Neu Weynothen, nuo 1938 m. liepos 16 d. vok. Preußenhof, 19451946 m. rus. Ной Вайнотен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. Istokas, rus. Исток) – gyvenvietė Kaliningrado srities šiaurinėje dalyje, Slavsko rajone, 8 km į šiaurės rytus nuo Slavsko, nuo 2008 m. birželio 30 d. Timiriazevo kaimo gyvenvietės kaimas.[2]

Istorija

redaguoti

Skalvos žemės kaimo pavadinimas Vainōtai prūsiškos kilmės.[3] 1307 m. skalvių žemėje minėta vietovė Waynegine tapatinama su Vainočiais.[4]

18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Tilžės apskrities (19221945 m. Tilžės-Ragainės apskrities) dvaras.[5] 19472008 m. Timiriazevo apylinkės gyvenvietė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18181922 m. Tilžės apskritis Rytų Prūsijos provincija
19221945 m. Tilžės-Ragainės apskritis Rytų Prūsijos provincija
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
19472008 m. Timiriazevo apylinkė
Slavsko rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Timiriazevo kaimo gyvenvietė
Slavsko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1910 m. ir 1939 m.
1910 m.[6] 1933 m.[7] 1939 m.
102 91 91

Šaltiniai

redaguoti
  1. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
  2. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  3. Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
  4. Vainočiai. Mažosios Lietuvos enciklopedija (tikrinta 2024-12-26).
  5. Neu Weynothen (Gov.genealogy.net)
  6. Tilžės apskrities kaimų sąrašas (1900 m.) vok.
  7. Tilžės apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok. (196)

Nuorodos

redaguoti
  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.
  • Istokas foto-planeta.com