Ispanijos Rytų Indijos
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Ispanijos Rytų Indijos (isp. Indias Orientales Españolas) – Ispanijos kolonija Azijoje ir Okeanijoje, egzistavusi XVI–XIX a., apėmusi dabartines šalis: Filipinus, Šiaurės Marianus, Guamą, Mikronezijos Federaciją, Palau, tam tikrais laikotarpais ir dalį Taivano, Indonezijos.
| Indias Orientales Españolas Ispanijos Rytų Indijos | ||||
| Ispanijos kolonija | ||||
| ||||
|
| ||||
 | ||||
| Sostinė | Cebu (1565–1571), Manila (1571–1898) | |||
| Valdymo forma | kolonija | |||
| Era | Imperializmas | |||
| - Pirmoji kolonija | 1565 m. | |||
| - Padalinimas | 1899 m. | |||
| Valiuta | Filipinų pesas | |||
Kolonijos istorija redaguoti
Įkūrimas redaguoti
Ispanijos Rytų Indijų atsiradimui prielaidas sudarė Ramiojo vandenyno atradimas ir Magelano kelionė aplink pasaulį. Šios teritorijos buvo kolonizuojamos ne iš vakarų, kaip kad tai darė portugalai tuo pačiu metu, bet iš rytų, t. y. iš Amerikos žemyno.
Pirmasis, siųstas kolonizuoti šių teritorijų, buvo Ruy López de Villalobos, kurio ekspedicija vyko 1542–1543 m. Kitas konkistadoras, Miguel López de Legazpi, 1565 m. Filipinų salose įkūrė pirmąją europiečių koloniją, taip pradėdamas Ispanijos Rytų Indijų istoriją. Savo žygių metu jis taip pat paskelbė Ispanijos kolonija Marianų salas, kurios buvo pusiaukelėje tarp Meksikos ir Filipinų.
Klestėjimas redaguoti
Ispanijos Rytų Indijų svarbiausia teritorija neabejotinai buvo Filipinų salos, kuriose buvo surenkamos egzotinės Azijinės prekės (šilkas, prieskoniai, sidabras, auksas ir kt.). Jos reguliariais galeonų maršrutais būdavo plukdomos į Akapulką Meksikoje, gabenamos per žemyną iki Atlanto, kur iš Verakruzo būdavo plukdomos į Ispaniją.
Siekdami įgyti daugiau įtakos Azijos regione, ispanai norėjo įkurti daugiau kolonijų. 1606–1663 m. jie vykdė intensyvią prekybą su Molukais, 1626 m. laikinai įsitvirtino Taivane, 1611–1630 m. turėjo prekybinius santykius su Japonija. Tačiau visos šios iniciatyvos žlugo dėl pernelyg didelės portugalų ir olandų konkurencijos.
Prekyboje su Filipinais ispanai taip pat tyrinėjo Okeaniją. Jau XVI a. jie atrado daug Okeanijos salų: Karolinų salas (1543) Naująją Gvinėją (1545), Saliamono salas (1568), Markizų salas (1595), bet jų nekolonizavo.
XVIII–XIX a. redaguoti
Po to, kai 1762 m. britai laikinai užėmė Manilą, Ispanija pradėjo kolonijose reformas, kurios buvo nesėkmingos. Dar vėliau, XVIII a. pabaigoje, Mikronezijoje atsiradus naujiems konkurentams vokiečiams, Ispanija pradėjo sparčią aplinkinių salų kolonizaciją. 1875 m. prie kolonijos buvo prijungtos Karolinų salos, Palau. Tai 1885 m. sukėlė atvirą konfliktą su Vokietija, kurį sprendė popiežius Leonas XIII. Konfliktas buvo išspręstas Ispanijos naudai.
1898 m. įvyko Ispanijos-JAV karas, kurį sukėlė neramumai Kuboje ir Filipinuose. Šį karą Ispanija pralaimėjo, dėl ko jos Rytų Indijos buvo padalintos. JAV įgijo Filipinus ir Guamo salą, o likusias kolonijas Ispanija 1899 m. pardavė Vokietijai.
Valdymas redaguoti
 |
|---|
| Malajų salyno istorija |
| Priešistorė > Austroneziečių migracijos
|
| Hinduizmo laikotarpis: |
| Transmalakinė prekyba, Sunda, Šrividžaja, Šailendra |
| Madžapahitas
|
| Islamo laikotarpis: |
| Melaka, Džohoras, Ačehas, Padžadžaranas, Mataramas, Brunėjus, Gova, Ternatas
|
| Kolonijinis laikotarpis: |
| Ispanijos Rytų Indijos, Nyderlandų Rytų Indija, Portugalijos Timoras, Britų Malaja, Saravakas, Šiaurės Borneo
|
| Nepriklausomybės laikotarpis: |
| Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Filipinai, Singapūras, Rytų Timoras |
| Malajų salyno istoriniai regionai: Malajai, Javiečiai, Sundai, Ačehas, Lampongai, Minangkabau, Balis, Brunėjus, Gova, Molukai, Filipinai |
Rytų Indijos buvo administracinė Ispanijos dalis, valdoma iš Manilos. Jos valdytoju buvo skiriamas generalgubernatorius. Dėl savitos padėties, Rytų Indijos buvo administruojamos ne tiesiogiai iš Ispanijos, bet iš Meksikos (Naujosios Ispanijos). Po to, kai 1821 m. Meksika tapo nepriklausoma valstybe, Rytų Indijos tapo administruojamos tiesiogiai iš Madrido.
XIX a. pabaigoje administraciškai Rytų Indijas sudarė keturios dalys:
- Filipinų salos (Islas Filipines) (beveik nekontroliavo pietinės Filipinų salos – Mindanao).
- Karolinų salos (Islas Carolinas)
- Marianų salos (Islas Marianas)
- Palau (Islas Palau)
Kultūra redaguoti
Rytų Indijose labai greitai maišėsi vietinės austronezinės (tagalų, čamorų ir kt. tautų) kultūros su Ispanijos kultūra. Tai pasireiškė per tai, jog teritorijoje plito katalikybė, įgavusi labai savitų formų. Vietos gyventojai priėmė ispaniškas pavardes ir labai daug ispaniškos terminologijos. Vietos virtuvėms darė įtaką ispaniška virtuvė ir meksikietiška virtuvė.