Ispanijos Marokas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Ispanijos Marokas, oficialiai Ispanų protektoratas Maroke (isp. Protectorado español de Marruecos, arab. الحماية الإسبانية في المغرب = al-Ḥimāyah al-Isbānīyah fī al-Maghrib) – Ispanijos valdyta teritorija Maroko šiaurinėje dalyje, buvo viena iš trijų Ispanijos kolonijų Afrikoje (kitos – Ispanijos Sachara, Ispanijos Gvinėja). Administracinis centras – Tetuanas.
| Ispanijos protektoratas Maroke isp. Protectorado español de Marruecos arab. الحماية الإسبانية في المغرب | |||||
| Ispanijos protektoratas | |||||
| |||||
| |||||
 | |||||
| Sostinė | Tetuanas | ||||
| Kalbos | Ispanų, arabų | ||||
| Valdymo forma | Protektoratas | ||||
| Sultonas | |||||
| 1912–1927 | Jusufas | ||||
| 1927–1956 | Muchamedas V | ||||
| Vyr. komisaras | |||||
| 1913 (pirmas) | Felipe Alfau Mendoza | ||||
| 1951–1956 (paskutinis) | Rafael García Valiño | ||||
| Era | Neokolonizmas | ||||
| - Madrido sutartis | 1912 m. lapkričio 27 d. | ||||
| - Maroko nepriklausomybė | 1956 m. balandžio 7 d. | ||||
| Plotas | 20 948 km² | ||||
| Valiuta | Ispanijos peseta | ||||
.svg)
Istorija redaguoti
1492 m., Rekonkistos metu, ispanai ir portugalai, išstūmę musulmonus iš Pirėnų pusiasalio, pratęsė savo žygius ir į Magribą (ypač Barbarų krantą). 1497 m. ten buvo įsteigta ispanų tvirtovė Melilja. Seutą užkariavo portugalai, bet 1580 m. ji taip pat grąžinta Ispanijai. Ispanams tapo pavaldūs Orano, Alžyro, Tanžero uostai. Tačiau didesnės teritorijos ispanų Maroke nebuvo užkariautos. Situacija pasikeitė 1912 m. pasirašius Feso taikos sutartį tarp Ispanijos, Vokietijos ir Prancūzijos – Feso karalystės sultonas Abdal Hafidas atsisakė Maroko suvereniteto, iš jo karalystės sudarytas Prancūzijos Marokas, Vokietija atsisakė pretenzijų į Maroką ir iš prancūzų įgijo prancūzų valdas Kamerūne, o Ispanijai paskirta šiaurinė šalies dalis. Taip sudarytas Ispanijos Marokas. Seuta ir Melilja į sutartį nepateko, nes buvo laikomos integralia Ispanijos dalimi. Tanžero miestas buvo paskelbtas tarptautine neutraliąja zona. Rifo berberai pasipriešino ispanų valdžiai ir 1920 m. paskelbė Rifo respubliką ir stojo į Rifo karą. Po 6 metų karo berberai buvo priversti pasiduoti (karo pabaigoje ispanus parėmė prancūzai). 1936 m. Ispanijos Maroke kilo neramumai dėl prasidėjusio Ispanijos pilietinio karo. II pasaulinio karo metais ispanai buvo okupavę Tanžerą. 1956 m. Prancūzijos Marokui paskelbus nepriklausomybę, savo valdų atsisakė ir Ispanija. Tiesa, jos valdoje pasiliko Ispanijos Sachara, Ifnio teritorija bei Seutos ir Meliljos miestai. Pastarąsias dvi valdas Ispanijai pavyko išlaikyti iki šių dienų (nors Marokas laiko jas okupuotomis), o Vakarų Sacharą ir Sidi Ifnį atkovojo Maroko armija.
Kultūra redaguoti
Ispanijos Marokas pasižymėjo savita kultūrine terpe. Didelę dalį krašto gyventojų sudarė Rekonkistos laikais iš Al Andalūzijos pabėgę žydai (maranų palikuonys). Kita ženkli kultūrinė grupė buvo Rifo bebrerai. Kolonistiniu laikotarpiu teritorijoje apsigyveno nemažai ispanų. Kolonijoje galiojo tradicinė šariato teisė, vietinė mokesčių sistema. Greta arabų kalbos paplito ispanų kalba. Dar ir dabar galima rasti ispaniškų užrašų šiaurės Maroko miestų gatvėse, išlikę tradicinės ispanų architektūros statinių, bažnyčių.
Po Ispanijos Maroko nepriklausomybės dauguma judėjų ir krikščionių iš šio krašto emigravo.
Administracinis suskirstymas redaguoti
Protektoriatas buvo padalintas į 5 regionus:
| Regionas | Plotas (km2) | Sostinė |
| Lukusas | Larašas | |
| Jebala | Tetuanas | |
| Gomara | Šauenas | |
| Rifas | Vilja Sanchurchas | |
| Kertas | Vilja Nadoras |