Isaurų dinastija

Graikijann-orn.png
Graikijos istorija
Senovės Graikijos istorija
Rytų Romos imperija
Bizantijos imperija:
Justinianai > Heraklijai > Isaurai > Makedonai > Dukai > Komninai > Angelai > Paleologai
Frankokratija:
Lotynų imperija, Epyro desp., Morėjos desp., Nakso kun., Achajos kun., Atėnų kun., Tesalonikų kun., Jūrinė Venecija
Osmanų imperija
Rumelijos, Salų, Joaninos ejaletai
Graikijos karalystė
Graikijos pilietinis karas
Graikijos Respublika

Isaurų dinastija, Isaurai (sen. gr. Ισαυρία, lot. Isauri) – Bizantijos imperatorių dinastija, valdžiusi 717802 m.

IstorijaKeisti

 
Viduržemio jūros imperijos 800 m.

Kilo iš Isaurijos (Mažoji Azija, pietinė dalis, Sirija). Pradininkas sirų kilmės imperatorius Leonas III, buvęs Anatoliko temo strategas. Jis ir jo įpėdiniai Konstantinas V Kopronimas karinėmis ir administracinėmis reformomis sutvirtino pašlijusią Bizantijos imperijos vidaus padėtį. Jų laikais galutinai nusistojo provincijų karinė administracinė valdymo sistema – temai.

Leonas III, Konstantinas V, Leonas IV ir Konstantinas VI sėkmingai kariavo su bulgarais, arabų Damasko Omejadų dinastijos bei Bagdado Abasidų dinastijos kalifais.

Valdant Isaurams užmegzti diplomatiniai santykiai su Tanų dinastijos Kinijos imperatoriais, pagyvėjo prekyba Didžiuoju šilko keliu. Isaurai pertvarkė Konstantinopolio infrastruktūrą, pastatyta daug akvedukų, tiltų, taip pat bažnyčių, vienuolynų. To meto Bizantijos architektūra darė didelę įtaką Frankų valstybės menui ir architektūrai.

Isaurai rėmė VIII a. kilusį ikonoklastų judėjimą. Leonas III 730 m. uždraudė garbinti paveikslus, 754 m. Bažnytinis susirinkimas paveikslų garbinimą paskelbė erezija. Isaurai pasinaudojo juo siekdami riboti Bažnyčios įtaką, atiminėjo bažnyčių ir vienuolynų žemes, stengėsi suvienodinti bažnytinius kultus. Dėl planų ištekėti už Frankų valdovo Karolio Didžiojo paskutinė Isaurų dinastijos imperatorė Irena 802 m. buvo ištremta.[1]

IsauraiKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Isaurų dinastija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 252 psl.
Prieš tai:
Heraklėjų dinastija
Bizantijos imperatoriai
717-802
Po to:
Nikiforas I