Irk Bitig
Irk Bitig (senuoju turkų raštu 𐰃𐰺𐰴 𐰋𐰃𐱅𐰃𐰏), dar žinoma kaip Lemties ženklų knyga arba Pranašysčių knyga – IX a. rankraštis, parašytas senuoju tiurkų raštu (senąja tiurkų kalba), kuriame aprašomi įvairūs maginiai spėjimai. Knyga rasta britų archeologo Aurel Stein 1907 m. viename iš Mogao urvų (Dunhuanas, Gansu, Kinija). Dabar saugoma Britų bibliotekoje Londone. Tai vienas seniausių tiurkų kalbų rašto paminklų.
Rankraštį sudaro 58 lapai, perlenkti pusiau, verčiami iš kairės į dešinę. Tekstas skaitomas iš dešinės į kairę. Paskutiniai lapai aprašinėti budistinėmis maldomis, išverstomis į kinų kalbą (užrašytos kinų hieroglifais). Tiksli Irk Bitig parašymo data nežinoma, bet kūrinyje nurodyta, kad jis buvo parašytas tigro metų antro mėnesio 15 dieną Taiguntano manichėjų vienuolyne nežinomo vienuolio savo „vyresniajam broliui“, generolui Itačukui (İtaçuk). Tigro metai dažniausiai datuojami IX a., nors yra spėjimų ir apie X a. Pagal teksto grafiką galima spėti, kad Irk Bitig yra perraša iš senesnio teksto, užrašyto senuoju uigūrų raštu.
Knygos turinį sudaro 65 dalys, kiekviena jų skirta tam tikram pranašavimui. Virš kiekvieno pranašavimo yra pavaizduotos trys apskritimų grupės (kiekvieną jų sudaro 1–4 apskritimai). Šie apskritimai yra lemties ženklai (ırk), pagal kuriuos atliekamas pranašavimas. Spėjama, kad šie burtai buvo atliekami su keturbriauniu kauliuku, metamu tris kartus. Pavyzdžiui, išmetus 2–4–4 skaitomas ženklas nr. 34 – „chanas pergalingai grįžta iš mūšio“; tada žiūrima jo reikšmė – „geras ženklas“. Tekste aprašomas trumpas vaizdinys, būdingas senovės tiurkų kultūrai – dažnai minimi gyvūnai, žmonių gyvenimo nutikimai, kartais minimas viešpats Tengri, chanas. Kiekvienas iš aprašytų lemties ženklų turi savo pranašystės simbolį – t. y., yra geru, labai geru arba blogu, labai blogu ženklu. Tekste maišoma poezija ir proza, poetinio metro nėra, bet pasitaiko paralelizmų, aliteracijos, rimavimo.
Knyga baigiama įrašu: „dabar, mano sūnūs, žinokite – pranašysčių knyga yra gera. Taigi, kiekvienas yra savo likimo šeimininkas“.
Bibliografija redaguoti
- Baldick, Julian (2000). Animal and Shaman: Ancient Religions of Central Asia. London: I.B.Tauris. ISBN 978-1-86064-431-3.
- Bayat, Fuzuli (2006). „Irk Bitig Metninin Poetik Yapısı“ [The Poetic Structure of Irk Bitig] (PDF). Türkiyat Araştırmaları (turkų) (4): 39–65. ISSN 1305-5992.
- Clauson, Gerard (1961). „Notes on the Irk Bitig“. Ural-Altaische Jahrbücher. 33: 218–225. ISSN 0042-0786.
- Clauson, Gerard (1962). Turkish and Mongolian Studies. London: Luzac.
- V.M. Nadelyaev (В.М. Наделяев); D.M. Nasilov (Д.М. Насилов); E.R. Tenishev (Э.Р. Тенишев); A.M. Shcherbak (А.М. Щербак) (1969). Древнетюрксий словарь [Dictionary of Old Turkic] (rusų). Lenigrad: Nauka.
- Tekin, Talat (1993). Irk bitig (the book of omens). Wiesbaden: Otto Harrassowitz. ISBN 978-3-447-03426-5.