Irakviai
| Irakviai | |
|---|---|
 Irakvių vyras
| |
| Gyventojų skaičius | ~0,5 mln. |
| Populiacija šalyse |  Tanzanija
|
| Kalba (-os) | irakvių |
| Religijos | krikščionybė, islamas, prigimtinė tikyba |
| Giminingos etninės grupės | gorovai, alagvai, kvadzai, kiti kušitai |
 Vikiteka: |
Irakviai |
Irakviai, irakiai (sav. Iraqw, suah. wambulu) – Rytų Afrikos tauta, priklausanti kušitams. Gyvena Tanzanijoje, Arušos apskrities pietvakariuose, tarp Ejasio ir Manjaros ežerų. Irakviams artimi gorovai (arba fiomai), alavai (arba alagvai) ir mbugai. Populiacija – ~0,5 mln. žmonių. Kalba irakvų kalba, priklausančia kušitų kalboms. Dauguma – krikščionys (daugiausia katalikai, liuteronai), yra išlaikiusių prigimtinę tikybą, musulmonų.
Vyrai verčiasi gyvulininkyste (galvijai, ožkos, avys), moterys – rankine tropine žemdirbyste (sorgai, kukurūzai, ankštiniai, žemės riešutai, pirštūnės). Amatai: demblių ir krepšių pynimas, kailių, odos apdirbimas, medžio drožyba, vario dirbinių gamyba.
Irakvių gyvenvietės išskaidyto plano. Būstas apskritas, dviaukštis, su žardžiais iš virbų, moliu drėbtomis sienomis, kūgišku nendriniu stogu.
Tradicinis rūbas – skraistės, prikyštės, taip pat marškiniai ir kelnės iš medvilnės audinių.
Irakvių virtuvės pagrindą sudaro košės, daržovės, pienas (dažnai maišytas su krauju).
Šeima mažoji, patrilinijinė, išlikę matrilinijiniai saitai.
Turi turtingą tautosaką, išvystytos dainos ir šokiai. Tikybai būdingas protėvių kultas, magija, totemizmas.[1]