Intervalas (muzika)

Intervalas (lot. intervalum – tarpas) – atstumas tarp dviejų skirtingo aukščio tonų, dviejų muzikos garsų skirtumas. Kiekvienas intervalas gali būti vertikalusis (harmoninis), arba horizontalusis (melodinis).

  • Intervalas sudarytas iš dviejų vienu metu skambančių garsų yra vadinamas harmoniniu, arba vertikaliuoju intervalu.[1]
  • Iš dviejų vienas po kito skambančių garsų sudarytas intervalas yra vadinamas melodiniu, arba horizontaliuoju intervalu.

Harmoninis intervalas nusakomas tik dydžiu (pvz., didžioji sekunda, mažoji tercija, ir pan.), o melodinis – dar ir kryptimi (aukštyn, žemyn). Apatinis intervalo garsas vadinamas jo pagrindu, viršutinis – viršūne. Pagal skambesio darnumą ar aštrumą intervalai skirstomi į konsonansus ir disonansus.

Intervalo kiekybė

redaguoti

Intervalo dydį – jo kiekybę (ir paties intervalo pavadinimą) lemia aprėpiamas diatoninės dermės laipsnių kiekis nuo pagrindo iki viršūnės. Pagal dydį inetrvalai vadinami lotyniškais kelintiniais mot. giminės skaitvardžiais (prima, sekunda, tercija, kvarta, kvinta ir t. t.) arba žymimi arabiškais skaitmenims. Intervalai iki oktavos (8) imtinai yra vadinami paprastaisias, virš oktavos – sudėtiniais (jie sudaromi iš oktavos ir paprastojo intervalo).

 

Intervalo kokybė

redaguoti

Iš natūraliųjų diatoninės dermės laipsnių sudaryti inetrvalai vadinami diatoniniais. Kokybinį diatoninio intervalo dydį lemia jo sudėtin įeinančių tonų ir pustonių kiekis. Pagal kokybę jie esti grynieji (prima, oktava, kvinta, kvarta), didieji ir mažieji (sekunda, tercija, seksta, septima; atitinkamai sudėtiniai: nona, decima, tercdecima, kvartdecima). Išimtis – padidintos kvartos ir sumažintos kvintos intervalai (susidaro tarp IV ir VII mažorinės dermės laipsnių); jie yra vienodo dydžio (dvylikalaipsnėje temperuotoje darnoje) ir kiekvienas jų dar vadinamas tritoniu. Žymint intervalo kokybę naudojamos tokios santrumpos:

  • gr. – grynasis intervalas (pvz., gr.4 – grynoji kvarta);
  • m. – mažasis intervalas (pvz., m.2 – mažoji sekunda);
  • d. – didysis intervalas (pvz., d.3) – didžioji tercija;
  • pad. – padidintieji intervalai (pvz., pad.4 – padidintoji kvarta);
  • sum. – sumažintieji intervalai (pvz., sum.5 – sumažintoji kvinta).

 


Intervalo pavadinimas santrumpa apimtis pustonių skaičius
Grynoji prima gr.1 0 tonų 0
Mažoji sekunda m.2 ½ tono 1
Didžioji sekunda d.2 1 tonas 2
Mažoji tercija m.3 1½ tono 3
Didžioji tercija d.3 2 tonai 4
Grynoji kvarta gr.4 2½ tono 5
Padidintoji kvarta pad.4 3 tonai 6
Sumažintoji kvinta sum.5 3 tonai 6
Grynoji kvinta gr.5 3½ tono 7
Mažoji seksta m.6 4 tonai 8
Didžioji seksta d.6. 4½ tono 9
Mažoji septima m.7 5 tonai 10
Didžioji septima d.7 5½ tono 11
Grynoji oktava gr.8 6 tonai 12

Padidintieji ir sumažintieji intervalai

redaguoti

Padidintieji intervalai sudaromi praplečiant (alteruojant) grynuosius arba didžiuosius – jų viršūnę paaukštinant (arba pagrindą pažeminant) vienu pustoniu. Sumažinteiji intervalai sudaromi susiaurinant (alteruojant) grynuosius arba mažuosius, jų viršūnę pažeminant (arba viršūnę paaukštinant) vienu pustoniu.


Intervalo pavadinimas santrumpa pavyzdys apimtis pustonių skaičius
Padidintoji prima pad.1 c-cis ½ tono 1
Sumažintoji sekunda sum.2 cis-des 0 tonų 0
Padidintoji sekunda pad.2 c-dis 1½ tono 3
Sumažintoji tercija sum.3 cis-es 1 tonas 2
Padidintoji tercija pad.3 c-eis 2½ tono 5
Sumažintoji kvarta sum.4 cis-f 2 tonai 4
Padidintoji kvarta pad.4 c-fis 3 tonai 6
Sumažintoji kvinta sum.5 c-ges 3 tonai 6
Padidintoji kvinta pad.5 c-gis 4 tonai 8
Sumažintoji seksta sum.6 cis-as 4½ tono 9
Padidintoji seksta pad.6. c-ais 5 tonai 10
Sumažintoji septima sum.7 cis-b 4½ tono 10
Padidintoji septima pad.7 c-his 6 tonai 12
Sumažintoji oktava sum.8 c-ces 5½ tono 11
Padidintoji oktava pad.8 c-cis 6½ tono 13

Intervalų apvertimas

redaguoti

Intervalai apverčiami vieną iš juos sudarančių garsų perkeliant oktava aukštyn (arba žemyn). Apverstiniai intervalai (inversiniai, komplementarieji), papildantys paprastuosius iki oktavos, o sudėtinius – iki dviejų oktavų, gaunami viena oktava paaukštinus intervalo pagrindą, arba viena oktava pažeminus jo viršūnę. Apverčiant intervalus, didieji intervalai visuomet virsta mažaisiais (ir atvirkščiai), o padidintieji – sumažintaisiais; grynieji visuomet virsta grynaisiais. Prima virsta oktava, sekunda – septima, tercija – seksta, kvarta – kvinta (ir atvirkščiai).

 

Intervalų sumavimas

redaguoti

Intervalus sumuojant (t. y. antrojo intervalo pagrindą prilyginant pirmojo intervalo viršūnei) sudaromi nauji intervalai. Naujai sudaryto intervalo kiekybę nusako jį sudarančių intervalų dydžių suma, atmetus pasikartojantį bendrą dermės laipsnį (pagal formulę: c=a+b-1). Antai sekunda ir tercija sudaro kvartą (2+3-1=4), dvi tercijos – kvintą, dvi kvartos – septimą ir pan.

Literatūra

redaguoti
  • Intervalas. Iš Muzikos enciklopedija: II tomas, I – N. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, p. 29-30.
  • Krutulis, A. Muzikos terminų žodynas. Vilnius: Vaga, 1975, p. 104–105.
  • Paketūras V. Elementarioji muzikos teorija. Vilnius, 1995.
  • Navickaitė-Martinonienė, E. Elementarioji muzikos teorija. Vilnius, 1979.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Dr. Brian Blood (2017). dolmetsch online: intervals dolmetsch.com