Interesų konfliktas

Interesų konfliktas – situacija, kai valdžios, verslo, žiniasklaidos ar pilietinės visuomenės organizacijos, kokios nors profesijos atstovas turi rinktis tarp pareigų vykdymo, reikalaujamo užimamų pareigų (statuso), ir privataus intereso.

Pavyzdžiai redaguoti

2009 m. gegužės 11 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad Palangos savivaldybės tarybos narė S.K. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Nustatyta, jog būdama individualios įmonės „S.K. įmonė bendrosios praktikos gydytojo centras“ savininkė, ji negalėjo dalyvauti Savivaldybės tarybos komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstoma dėl VšĮ Palangos pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (PSPC) audito ir galimo likvidavimo. Pranešėjų teigimu, S. K., būdama vienintelės su Palangos PSPC konkuruojančios įmonės savininkė, buvo suinteresuota Palangos PSPC likvidavimu.[1]

Tipai redaguoti

Kanados politikos mokslų tyrėjai Ken Kernaghan ir John Langford skiria 7 interesų konfliktų tipus:

  1. angl. Self-dealing – kai naudojamasi užimama padėtimi dėl privačios naudos. Pavyzdžiui, įmonės vadovas sudaro sutartį ir įdarbina savo šeimos narį.
  2. Kyšininkavimas arba didelių (ne simbolinių) dovanų priėmimas.
  3. Prekyba įtaka.
  4. Pasinaudojimas darbdavio turtu. Pavyzdžiui, darbdavio programinės įrangos naudojimas asmeniniame kompiuteryje.
  5. Konfidencialios informacijos atskleidimas ar manipuliacija ja. Pavyzdžiui, žinodamas, kad įmonės klientas planuoja pirkti žemės, įmonės darbuotojas pats ją nuperka.
  6. Su darbine padėtimi nesusiję interesų konfliktai. Pavyzdžiui, įsteigiama panašios specializacijos įmonė, kurioje dirba asmuo.
  7. Interesų konfliktai darbo santykiams pasibaigus. Pavyzdžiui, asmuo užsiima lobizmu srityje, kurioje anksčiau dirbo.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, vadovaudamasi savo praktika, Lietuvos skiria du interesų konfliktų tipus – realius ir galimus.[2] Pasak Komisijos, abiejų tipų konfliktai neigiamai veikia valstybės tarnybos patikimumą, reputaciją.[3]

Prevencija redaguoti

Interesų konfliktų prevencija skirta padėti išvengti galimo interesų konflikto. Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pateikia interesų konfliktų valdymo viešajame sektoriuje gaires.[4] Jose nurodyti šalių-narių naudojami šie interesų konfliktų prevencijos metodai ir priemonės:

  • Elgesio kodeksai. Siekiant didesnio efektyvumo, etikos kodeksai turi būti nuolat atnaujimai, peržiūrimi, užtikrinamas jų vykdymas.
  • Teisinis reguliavimas. Kai kurios šalys turi atskirus interesų derinimo įstatymus (pavyzdžiui, Italija, Čekija, Ispanija), kitos – inkorporuoja atitinkamus straipsnius ar pataisas į jau egzistuojančius įstatymus (pavyzdžiui, Slovakia, Graikija)
  • Praktiniai įrankiai – metodinės priemonės, leidiniai, skirti sąmoningumo kėlimiui bei įstatymų, kodeksų įgyvendinimui.
  • Institucinė struktūra. Steigiamos įvairios priežiūros ir stebėsenos komisijos, pavyzdžiui, Kanados nepriklausoma Etikos komisija.
  • Įgyvendinimo mechanizmai, padedantys užtikrint nustatytų normų įgyvendinimą. Pavyzdžiui, 2004 metais Norvegijoje buvo sukurta pranešimų apie pažeidimus sistema.

Lietuva redaguoti

Etikos (elgesio) kodeksai

Interesų konfliktų prevencija dažnai būna įtraukta į valstybinių įstaigų ar institucijų etikos kodeksus. Kaip atskleidė Kauno technologijos universiteto profesorės J. Palidauskaitės atliktas tyrimas, daugelyje valstybinių įstaigų etikos kodeksuose minimas LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Tačiau kai kurios valstybinės institucijos pateikia tik viešų ir privačių interesų, interesų konflikto sąvokas ir nepaaiškina, koks turėtų būti tarnautojų elgesys atsidūrus dviprasmiškoje situacijoje. Daugelyje analizuotų valstybės įstaigų etikos kodeksuose reikalaujama nepriimti dovanų ar paslaugų ir taip nepakenkti institucijos reputacijai. Bene išsamiausiai interesų konfliktas apibrėžiamas Lietuvos banko tarnautojų ir banko valdybos etikos kodeksuose. Juos rengiant buvo vadovaujamasi Lietuvos teisės aktais, Europos centrinio banko elgesio kodeksu ir užsienio valstybių centrinių bankų praktika.[5]

Įstatyminis reguliavimas

Lietuvoje valstybės tarnautojams yra numatyta pareiga deklaruoti privačius interesus. Taip pat galioja LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. VTEK priima rezoliucijas, kurios padeda vengti interesų konfliktų- pavyzdžiui, rezoliucijoje dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų laikymosi kontrolės vykdymo pateikiamos rekomendacijos valstybių įstaigų vadovams.

Švietimas

Remiantis 2010 metų VTEK veiklos ataskaita, valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų švietimas interesų konfliktų prevencijos srityje yra reikšminga kovos su korupcija, netinkamu valdymu ir piktnaudžiavimu viešajame sektoriuje priemonė. 2010 metais VTEK organizavo 47 mokymus, jų metu 1564 valstybės tarnautojai susipažino su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo sąvokomis, prievole vengti interesų konflikto, nusišalinimo procedūromis, privačių interesų deklaravimu, dovanų ar paslaugų priėmimo ir teikimo apribojimais, apribojimais pasibaigus tarnybai.[6]

Šaltiniai redaguoti