Imbarės kapinynas
Imbarės kapinynas | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Kretingos rajono savivaldybė | ||
Seniūnija | Imbarės seniūnija | ||
Plotas | 5,8 ha | ||
Naudotas | X–XIII a. | ||
Žvalgytas | 1984, 1985, 1987, 1992 m. | ||
Tirtas | 1885–1886, 1898 m. | ||
Registro Nr. | 12255 |
Imbarės kapinynas (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas – 12255, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. IP2402/A) – kapinynas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Imbarėje (Imbarės seniūnija), 0,14 km į vakarus nuo kelio Nasrėnai–Gedgaudžiai, Salanto kairiajame krante.
Kapinynas
redaguotiĮrengtas pakilioje aukštumoje ir žemesniame jos vakariniame pakraštyje. Teritorija dirvonuoja. Anotacinio ženklo ir riboženklių nėra.
Teritorijos plotas – 5,8 ha.
Į šiaurę ir šiaurės vakarus prasideda Imbarės piliakalnio papėdės gyvenvietė.
Istorija
redaguotiKapinynas datuojamas X–XIII a. Vėliau jo teritorijos rytiniame pakraštyje veikė ankstyvos Imbarės kapinės, kuriose XV–XVIII a. laidoti kaimo ir dvaro gyventojai.
XIX a. dirbant žemę buvo randama senienų, apie kurias 1884 m. pranešta Lietuvos praeities tyrinėtojui Tadui Daugirdui. 1898 m. kapinynas pažymėtas Fiodoro Pokrovskio išleistame Kauno gubernijos archeologijos žemėlapyje,[1] o 1928 m. Petro Tarasenkos parengtame leidinyje apie Lietuvos archeologą.[2]
Kapinynas smarkiai apnaikintas XIX a. pabaigoje jį tyrinėjant, vėliau – intensyviai ariant, o XX a. 8 dešimtmetyje – melioruojant laukus. Melioracijos metu suartos ir pakraštyje buvusios kapinės.
1972 m. registruotas vietinės reikšmės archeologijos paminklų sąraše (AV497),[3] tačiau nepavykus jo lokalizuoti, 1977 m. iš kultūros paminklų sąrašo išbrauktas.[4] 1993 m. įrašytas į naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, o 2005 m. jam suteiktas registrinio kultūros paveldo objekto statusas.[5]
Tyrimai
redaguotiTyrinėjo: 1885–1886 m. – Tadas Daugirdas,[6] 1898 m. – Juozapas Žiogas.[7]
Žvalgė: 1984–1985 m. – Vytautas Daugudis (Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas), 1987 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (vadovas Bronius Dakanis),[8] 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (vadovas Vilnius Morkūnas).[9]
1885–1886 m. rasti 2 nedegintų ir 3 sudegintų mirusiųjų kapai su X–XI a. įkapėmis. 1898 m. ištirti 33 X–XIII a. sudegintų mirusiųjų kapai.[10]
Daugumoje kapų rasta įkapių: papuošalų (žalvarinių apyrankių, pasaginių segių, gintaro ir žalvario karolių), buities reikmenų (diržų apkalų, skirstiklių), ginklų ir darbo įrankių (geležinių kirvių, ietigalių, peilių).
J. Žiogo kolekcija pateko į Šiaulių „Aušros” muziejų, kitų radinių saugojimo vieta nenustatyta.
Kapinynas priskiriamas kuršiams.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Фёдор Покровскій. Археологическая карта Ковенской губерніи. – Вильна, 1899. – С. 82–83
- ↑ Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. – Kaunas, 1928. – P. 140
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 248
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas (tęsinys). – Vilnius, 1977
- ↑ Kultūros vertybių registras: Senkapiai, Kretingos r. sav., Imbarė k. (Imbarės sen.)
- ↑ Tadeusz Dowgird. Pamiątki z czasów przedhistorycznych na Żmujdzi: Opiś cmentarzyska i piłkalnia w Imbarach oraz robot dokonanych w roku 1885 i 1886. – Pamiątnik fizyograficzny. – Warszawa, 1889. – Str. 3–11
- ↑ Жогасъ И. Археологическіе заметки по Тельшевскому уѣзду. – Памятная книжка Ковенской губерніи на 1901 годъ. – Ковна, 1900. – С. 46–47
- ↑ Jonas Balčiūnas, Bronius Dakanis, Algirdas Merkevičius, Gintautas Zabiela. 1987 m. žvalgyti paminklai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. – Vilnius, 1988. – P. 173
- ↑ Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Vilnius, 1995 m. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 28, ap. 1, b. 14
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1977. – T. 3, Nr. 203, 204
- Vytautas Daugudis. Iš tolimos Imbarės praeities. – Švyturys – 1986 m. sausio 9 d.
- Pranas Kulikauskas, Regina Kulikauskienė, Adolfas Tautavičius. Lietuvos archeologijos bruožai. – Vilnius, 1961. – P. 551
- Regina Volkaitė-Kulikauskienė. IX–XII amžių kalavijai Lietuvoje. – Iš lietuvių kultūros istorijos. – Vilnius, 1964. – T. 4. – P. 226
- Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Lietuviai IX–XII amžiais. – Vilnius, 1970. – P. 279
Nuorodos
redaguoti- „Senkapiai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-02-05.
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, ap. 1, b. 20, l. 226–231 Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.