Imbarės I senosios kapinės

Imbarės I senosios kapinės
Imbarės kapinės 2015.JPG
Kapinių vaizdas iš pietryčių pusės

Imbarės I senosios kapinės
Koordinatės
56°00′54″š. pl. 21°35′23″r. ilg. / 56.015067°š. pl. 21.589636°r. ilg. / 56.015067; 21.589636Koordinatės: 56°00′54″š. pl. 21°35′23″r. ilg. / 56.015067°š. pl. 21.589636°r. ilg. / 56.015067; 21.589636
Savivaldybė Kretingos rajonas
Seniūnija Imbarės seniūnija
Plotas 0,09 ha
Naudotas XVI a.XX a. pr.
Žvalgytas 1995, 2015 m.
Registro Nr. u. k. 24235 / L568

Imbarės I senosios kapinės, vadinamas Maro kapeliais, Kapeliais, Senkapiais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 24235, senas registro kodas - L568) – nenaudojamos kapinės šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Imbarėje, 0,66 km į pietryčius nuo tilto per Gedgaudų upelį kelyje  2313  SalantaiSkaudaliaiNasrėnai , Kūlupio dešiniajame krante.

Dešimtkamienis kapinių klevas

KapinėsKeisti

Įrengtos apie 0,5 m aukščio kalvelėje. Netaisyklingos trapecijos plano, pailgos šiaurės rytų - pietvakarių kryptimi, 59 m ilgio ir 42 m pločio.[1] Apjuostos akmenų pylimo, kurio pietrytinėje dalyje paliktas tarpas vartams.

Paviršius nelygus, banguotas, žemėja į pietryčius. Laidojimo žymių nėra. Šiaurinėje dalyje stovi medinė, stačiakampio plano koplyčia su keturšlaičiu stogu. Už koplyčios auga aukštas klevas, kurį sudaro ratu išsidėstę 10 kamienų, o centre užaugęs jaunas 11-tas kamienas. Kapinių pakraščiuose auga aukšti lapuočiai medžiai.

Teritorijos plotas – 0,09 ha, perimetras – 128 m.[2]

2 km į vakarus yra Imbarės II senosios kapinės, o 1,72 km į pietvakarius – Gedgaudžių senosios kapinės.

 
Kapinių tvoros fragmentas

IstorijaKeisti

Įrengtos XVI a. kaimo pietrytiniame pakraštyje, bendro naudojimo ganyklų žemėje. Veikė iki XVIII a. pab. – XIX a. pr. Laidoti Imbarės gyventojai. Vadinamos Kapeliais, Maro kapeliais, Senkapiais (žem. Kapalē, Maro kapalē, Senkapē). Kapines uždarius, iki Pirmojo pasaulinio karo čia retsykiais laidoti savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai ir pan.[3]

Mirusiems atminti nuo seno kapinėse stovėjo koplytėlė su šventųjų skulptūromis ir trejetas monumentalių kryžių. Jie 1941 m. atnaujinti ir pastatyta koplyčia, kurioje saugoti Švč. Mergelės Marijos paveikslas (nežinomas autorius) ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio skulptūra (skulptorius Anicetas Puškorius).[4]

Kasmet kapinėse Imbarės gyventojai rinkdavosi kasmet gegužinių pamaldų.

1997 m. gruodžio 31 d. įrašytos į kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą (kodas L567),[5] 2005 m. balandžio 29 d. pripažintos valstybės saugoma kultūros vertybe.[6]

TyrimaiKeisti

1935 m. žvalgė Imbarės pradžios mokyklos mokytojas Vaclovas Vinčas, 1995 m. – Kultūros paveldo centras (istorikės Loreta Kazlavickienė ir Jadvyga Verksnienė), 2015 m. – Loreta Jatulionytė-Brezgienė (KPC) ir Julius Kanarskas (Kretingos muziejus).

ŠaltiniaiKeisti

  1. Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų katalogas. – Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976 m. – Nr. 69sg
  2. Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). – [Kaunas]: Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1983. – L. 47, 56
  3. Julius Kanarskas. Imbarės kaimo kapinės (Imbarės apyl., Kretingos raj.), 1993 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 192. – L. 6–10, 13, 14, 16–18
  4. Julius Kanarskas. Imbarės žemė: žvilgsnis į 755 metų praeitį. – Kretinga: Kretingos muziejus, 2008. – P. 21
  5. Valstybės žinios – 1998 m. vasario 7 d. – Nr. 14. – P. 59
  6. Valstybės žinios – 2005 m. gegužės 7 d. Nr. 58-2034
  • Lietuvos žemės vardynas. Žemių vardai Imbarės kaimo, Salantų valsčiaus, Kretingos apskrities. Surašė Vaclovas Vinčas, 1935 m. – Lietuvių kalbos institutas

NuorodosKeisti