Imbarės III alka

Užkasto apeiginio akmens vaizdas iš priekio
Imbarės III alka
Imbarės III alka
Koordinatės
56°01′33″š. pl. 21°33′17″r. ilg. / 56.02591°š. pl. 21.554658°r. ilg. / 56.02591; 21.554658
Vieta Kretingos rajonas
Seniūnija Imbarės seniūnija
Plotas 0,01 ha
Naudotas I tūkstantmečio II pusė –
II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1992, 1999 m.
Tirtas 1984 m.

Imbarės žemutinės papėdės gyvenvietės alka (saugotinas kultūros paveldo objektas) – alka šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Imbarėje (Imbarės seniūnija), 0,5 km į vakarus nuo kelio  2313  SalantaiSkaudaliaiNasrėnai , kairiajame Salanto krante.

Alkvietė redaguoti

Įrengta Imbarės piliakalnio pietvakarinėje papėdėje, Salanto kairiajame ir jo intako Pilsupio dešiniajame krante esančioje pakilesnėje vietoje, žemutinės papėdės gyvenvietės rytiniame pakraštyje. Teritorija nelygiu paviršiumi, apaugusi daugiamete žole. Ties viduriu iš žemės kyšo užkasto apeiginio akmens kraštas. Aplinkoje matosi daugiau iš žemės kyšančių akmenų.

 
Užkasto akmens vaizdas iš dešiniojo šono pusės
 
Užkasto akmens vaizdas iš kairiojo šono pusės

Apeiginis akmuo redaguoti

Guli užkastas, įverstas šonu į duobę. Virš žemės kyšo nedidelė, iki 40 cm pločio jo krašto dalis, nulyginta plokštuma atsukta į šiaurės rytus, link piliakalnio.

Akmuo melsvai pilkos spalvos, vidutinio grūdėtumo, 1,2 m ilgio, 1,4 m pločio, iki 80 cm aukščio. Viršutinė plokštuma nulyginta.

Tyrimai redaguoti

1984 m. alkvietę su akmeniu aptiko ir akmens aplinką tyrinėjo Vytautas Daugudis (Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas). 1992 m. žvalgė Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas), 1999 m. – Julius Kanarskas (Salantų regioninio parko direkcija).

Ištirtas 5,5 m² plotas. Nustatyta, kad akmuo gulėjo apverstas ir užkastas nulyginta plokštuma į apačią. Po juo ir šalia rasta nedidelių skaldytų akmenų, aptikta laužavietės pėdsakų.[1]

Tyrimai liudija, kad šioje vietoje veikė pagonių alka. Įvedant krikščionybę ji buvusi sunaikinta, o apeiginis akmuo apverstas ir užkastas.[2]

Alka datuojama I tūkstantmečio II puse – II tūkstantmečio pradžia.

Literatūra redaguoti

  • Vytautas Daugudis. Imbarės archeologiniai paminklai ir jų tyrinėjimai. - Žemaičių praeitis. - Vilnius: Mokslas, 1990. - T. 1. - P. 64
  • Vytautas Daugudis. Imbarės archeologijos paminklai ir jų tyrinėjimai. - Kretinga 740. - Kretinga, 1993. - P. 16–18
  • Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. - Vilnius: Diemedis, 1998. - P. 71–72

Šaltiniai redaguoti

  1. Vytautas Daugudis. Kretingos raj. Imbarė: Piliakalnio ir jo senosios gyvenvietės 1984 m. archeologinių kasinėjimų ataskaita. - Vilnius, 1984. - Lietuvos istorijos instituto archeologijos skyriaus archyvas. - F. 1, b. 1158. - L. 49–52, 54
  2. Vytautas Daugudis. Iš tolimos Imbarės praeities. - Švyturys - 1986 m. sausio 11 d.
  • Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. - Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. - F. 28, ap. 1, b. 14. - L. 15