Imbarės, Skaudalių alka

Imbarės, Skaudalių alka
Imbare Skaudaliai alka 2012.JPG
Imbarės-Skaudalių alkvietės bendras vaizdas nuo Kalnalio apžvagos bokšto

Imbarės, Skaudalių alka
Koordinatės
56°01′08″š. pl. 21°33′16″r. ilg. / 56.01898°š. pl. 21.554508°r. ilg. / 56.01898; 21.554508Koordinatės: 56°01′08″š. pl. 21°33′16″r. ilg. / 56.01898°š. pl. 21.554508°r. ilg. / 56.01898; 21.554508
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Imbarės seniūnija
Plotas 0,05 ha
Naudotas II tūkst. I pusė – vidurys
Žvalgytas 1985, 1993, 1999, 2013 m.

Imbarės, kitaip – Skaudalių, alkvietė (saugotinas kultūros paveldo objektas) – alka šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Imbarėje (Imbarės seniūnija), 0,6 km į vakarus nuo kelio  2313  SalantaiSkaudaliaiNasrėnai  ir 0,94 km į pietvakarius nuo jo sankryžos su keliu Salantai–Imbarė, Salanto kairiajame krante, Ožkinio krūmų miške.

AlkvietėKeisti

 
Alkvietės akivaro su akmenimis vaizdas iš vakarų pusės

Ąžuolynu apaugusi griova, esanti Salanto kairiojo kranto šlaite. Joje išliko užakęs, apie 6 m skersmens akivaras, nuo kurio vakarų kryptimi link Salanto teka upokšnis. Akivare ir griovoje gausu įvairaus dydžio akmenų. Teritorija apaugusi mišku. Anotacinio ženklo nėra.

Šiaurinėje dalyje guli Imbarės (Skaudalių) I (kultūros vertybė, u. k. 21121), o 28 m į vakarus nuo jo, šlaito papėdėje – II akmuo su dubeniu.

Teritorijos plotas – 0,05 ha.

0,73 km į šiaurę yra Imbarės piliakalnis, 0,4 km į šiaurės rytus – Imbarės kapinynas.

TyrimaiKeisti

1985 m. žvalgė Vytautas Daugudis, 1993 m. – Vykintas Vaitkevičius, 1999 ir 2013 m. – Julius Kanarskas.

1985 m. zondais ištyrus akmenų aplinką, 20–30 cm gylyje rasta laužavietės pėdsakų. V. Daugudžio nuomone, šioje vietoje buvusi žemaičių pagonių šventovė, įrengta po Žemaitijos krikšto. Datuojama II tūkst. I puse – viduriu.

19942001 m. buvo įrašyta į istorijos ir kultūros paminklų laikinąją apskaitą (Nr. 377/4).[1]

Padavimai ir pasakojimaiKeisti

  • Toje vietoje prie akivaro dar prieš Antrąjį pasaulinį karą augo labai storas, išpuvusiu vidumi ąžuolas.
  • Akivare šalia akmens yra nuskendęs dvaras ar karalaitės rūmai.
  • Ožkinio krūmų miške žmonėms vaidendavosi baidyklės, įvairūs gyvuliai.
  • Miške prie akivaro seniau žmonės pasiklysdavo.
  • Šioje vietovėje yra užkasta prancūzų aukso. [2]

LiteratūraKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos 1994-05-06 raštas Nr. 01-7-297
  2. Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. – Vilnius, 1998. – P. 102–103 (Skaudaliai)

NuorodosKeisti