Iljimanis
| Iljimanis | |
|---|---|
 Iljimanis debesų apsuptyje
| |
| Aukštis | 6438 m |
| Žemynas | Pietų Amerika |
| Šalys |  Bolivija
|
| Kalnynas | Andai |
| Pirmasis įkopimas | 1898 m. William Martin Conway, A. Maquignaz, L. Pellissier |
  Iljimanis | |
| Koordinatės: | 16°38′0″ p. pl. 67°47′0″ v. ilg. / 16.63333°š. pl. 67.78333°r. ilg. |
 Vikiteka |
Iljimanis |
Iljimanis (isp. Illimani; iš aimarų k. – „auksinis erelis“) – Andų viršukalnė vakarų Bolivijoje, Realio Kordiljeroje.[1] Aukštis 6438 m.[2] Tai antras pagal aukštį šalies kalnas, nusileidžiantis tik Sachamai. Iljimanis stūksto rytiniame Altiplano pakraštyje, šiek tiek į pietus nuo La Paso. Kalno viršūnę dengia ledynas, sniego riba driekiasi 4983 m aukštyje. Turi 4 viršūnes, pati aukščiausia pietinė (Nevado Illimani).
Iljimanis susidarė kainozojaus eroje, iš granodiorito uolienų. Kalnas puikiai matomas iš La Paso ir yra vienas pagrindinių šalies simbolių.
1877 m. į Iljimanį įkopti bandė C. Wiener, J. de Grumkow ir J. C. Ocampo ekspedicija. Jie pačios viršūnės nepasiekė, tačiau pasiekė mažesnę pietrytinę viršūnę. Į pačią kalno viršūnę 1898 m. pirmoji užlipo britų – šveicarų (William Martin Conway, A. Maquignaz, L. Pellissier) ekspedicija. Jie ~6000 m aukštyje atrado aimarų virvę, todėl tikėtina, kad į Iljimanį buvo įkopta anksčiau.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 164
- ↑ [1]