Ilgasis lankas – viduramžių lankų tipas. Ilgieji lankai išsiskiria savo dydžiu nes lanko ilgis dažniausiai yra toks pats ar net didesnis negu šaulio.

Ilgasis lankas
Ilgieji lankai Šimtamečio karo metu.

Istorija redaguoti

lgieji lankai paplito XIII a. Toks lankas turėjo apie 100 – 120 svarų tempimo jėgą. Kildinamas iš pietų Velso. Istoriniuose šaltiniuose minimas apie 1150 m.

1298 m. Falkirko mūšis buvo pirmasis, kuriame plačiai naudoti ilgieji lankai. Visoje Anglijoje ilgieji lankai naudoti kaip pagrindiniai kovos ginklai iki XVI a., o kai kuriuose mūšiuose lankininkai su ilgaisiais lankais sudarydavo iki 85 % kareivių. Tipinis atstumas iki taikinio buvo 220 jardų nes iš tokio atstumo strėlė galėjo pramušti šarvus. Įgudę šauliai galėjo paleisti nuo 8 iki 10 gerai nutaikytų strėlių per minutę. Tuo metu Anglijoje visi vyrai nuo 12 iki 65 metų buvo įstatymais įpareigoti treniruotis šaudyti iš lanko.

Ilgieji lankai buvo daugiausiai gaminami iš kukmedžio, bet šiais laikais gaminami ir iš kitokios medienos.

Ilgieji lankai nesuteikia strėlei tiek energijos, kiek kitų tipų lankai, dėl to jie buvo daromi stipresni. Viduramžiais, lankų tempimo jėgos siekdavo iki 150 svarų, bet šiandien ilgieji lankai retai viršija 50 svarų. Jie yra mažiau taiklūs ir jais sunkiau šaudyti nei moderniais lankais.

Varžybos redaguoti

Tarpautinė šaudymo iš lanko federacija pripažįsta ilgųjų lankų naudojimą sportinėse varžybose. Ilgieji lankai naudojami 3D šaudymo iš lanko pasaulio čempionatuose.[1]

Šaltiniai redaguoti