Ignaz Philipp Semmelweis
Ignacas Filipas Semelveisas (Ignaz Philipp Semmeleweis, 1818 m. liepos 1 d. – 1865 m. rugpjūčio 13 d.) – vokiečių kilmės Vengrijos gydytojas, akušeris, ginekologas, antiseptikos pradininkas.
1844 m. baigęs Vienos universitetą iki 1857 m. dirbo Vienos ligoninėse, dėstė Pešto universitete. 1847 m. nustatė, kad gimdyvių karštligę ir sepsį sukelia medžiagos ir bakterijos, kurias gimdyvei perneša medicinos personalas iš infekcinio ir pataloginės anatomijos skyrių. Įdiegęs rankų plovimą ir jų dezinfekavimą chloro tirpalu, sumažino gimdyvių ir naujagimių mirtingumą 7–10 kartų.[1]
Gydytojo veikla redaguoti
Gydytojas Ignacas Filipas Semelveisas dirbo akušerijos klinikoje Vienoje. Ši klinika, kaip ir kitos to meto stacionarios gydymo įstaigos, organizuodavo medicinos studentų mokymus ir priiminėdavo netekėjusių, sergančių ar varganai besiverčiančių moterų gimdymus. Turtingos moterys gimdydavo namie, o gimdyvių, gimdydavusių klinikose, mirštamumo rodiklis siekė net 30 proc.
Klinika, kurioje dirbo Semelveisas, buvo padalinta į dvi dalis: pirmąją prižiūrėjo gydytojai ir medicinos studentai, o antrąją – akušerės ir vienuolės. Abiejose klinikos dalyse daug moterų sirgdavo pogimdyvine karštlige, tačiau ten, kur dirbo gydytojai ir medicinos studentai, mirtingumas buvo 10–12 proc., o, kur dirbo akušerės ir vienuolės – tik 2 proc. Semelveisas pradėjo ieškoti priežasčių ir empiriniu būdu nustatė, kad studentai preparuodami lavonus prozektoriume perneša kažkokias medžiagas gimdyvėms. Tai patvirtino faktas, kad gydytojo Semelveiso draugas teismo ekspertas skrodimo metu įsipjovė į pirštą ir mirė, o jį skrodžiant, rasti pokyčiai buvo identiški pokyčiams mirusių gimdyvių organizmuose.
Ignacas Filipas Semelveisas klinikoje įvedė rankų plovimą muilu ir chloro tirpalu, ir mirštamumas sumažėjo iki 1,5 proc. Vėliau jis pradėjo plauti medicinos prietaisus, kurie taip pat sumažino mirtingumą klinikoje. Jo viršininkas nepriėmė išvadų ir manė, kad mirtingumas mažėja dėl naujų ligoninės vėdinimo sistemų. Kiti gydytojai taip pat priešinosi šiai sistemai, nes rankų plovimas prieš gydant kiekvieną pacientą būtų per daug darbo ir manė, kad gydytojo rankos negali sukelti ligos.
Dėl gydytojų bendruomenės nepripažinimo Ignacas Filipas Semelveisas 1849 m. turėjo išvykti iš Vienos. Paskutiniais gyvenimo metais buvo laikomas psichikos ligoniu, 1865 m. paguldytas į psichiatrijos ligoninę, kurioje po 2 savaičių mirė nuo sepsio. Jo atradimas buvo pripažintas tik po mirties. Jo vardu pavadintas Budapešto medicinos ir sporto universitetas, o 1906 m. Budapešte pastatytas paminklas – „Motinų gelbėtojui“.[2]