Iberijos kalnai (isp. Sistema ibérico) – kalnuota sritis Ispanijoje, Pirėnų pusiasalio šiaurės rytuose, tarp Iberijos Mesetos, Aragono įdubos ir Valensijos žemumos. Driekiasi per Aragono, Katalonijos, Valensijos, Kastilijos–La Mančos, La Riochos ir Kastilijos–Leono žemes. Kalnų ilgis 440 km. Aukštis siekia 2313 m (Monkajo masyvas). Tai silpnai nulyginti raukšliniai-luistiniai kalnai, sudaryti iš smiltainio, kvarcito, klinties. Yra geležies rūdos telkinių.[1]

Iberijos kalnai Ispanijos žemėlapyje

Iberijos kalnuose daug sprūdžių ir šariažų. Būdingos karstinės reljefo formos, urvai. Šiuose kalnuose prasida Dueras, Tachas, Chukaras, Turija. Vidurinę kalnų dalį kerta Chalono upės pralaužtinis slėnis (juo eina MadridoSaragosos geležinkelis ir plentas).[2]

Kalnuose veši subtropiniai krūmynai, šiaurės vakaruose – plačialapių ir spygliuočių medžių miškai (ąžuolynai, bukynai, pušynai).

Nuo XX a. pr. gyventojų skaičius Iberijos kalnuose ėmė sparčiai mažėti dėl to, kad dauguma gyventojų apleido tradicinį gyvenimo būdą ir ėmė keltis į ūkiškai sparčiai besivystančias Viduržemio jūros pakrantes.

Šaltiniai redaguoti

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 160
  2. Iberijos kalnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005