IX pasaulio regbio čempionatas

IX pasaulio regbio čempionatas vyko 2019 m. Japonijoje nuo rugsėjo 20 iki lapkričio 2 d. Tai buvo pirmas kartas, kai čempionatas rengtas Azijos žemyne ir už tradicinių pirmos kategorijos (pagal Pasaulio regbį) regbio šalių ribų. Pietų Afrikos rinktinė, finale 32–12 įveikusi Angliją, iškovojo čempionų titulą ir tapo antrąja rinktine po Naujosios Zelandijos, kuriai pavyko tai padaryti tris kartus. Kovoje dėl 3 vietos Naujoji Zelandija nugalėjo Velsą.

IX pasaulio regbio čempionatas
IX pasaulio regbio čempionato emblema
IX pasaulio regbio čempionato emblema
Šeimininkai Japonija Japonija
Data 2019 m. rugsėjo 20lapkričio 2 d. (44 dienos)
Dalyvių 20
Sužaista rungtynių 45
Žiūrovų 1 698 528 (37 745 per rungtynes)
Čempionai Pietų Afrikos Respublika Pietų Afrika
Rezultatyviausias Pietų Afrikos Respublika Handré Pollard (69)
Daugiausia žeminimų Velsas Josh Adams (7)
Surinkta taškų 2 196 (48,8 per rungtynes)
Atlikta žeminimų 285 (6,3 per rungtynes)
2015 2023
Vebo Eliso taurė

Japonijos rinktinė, nugalėjusi grupių etape Airiją ir Velsą, tapo pirmąja antros kategorijos (pagal Pasaulio regbį) rinktine, užėmusia pirmą vietą savo grupėje, ir pirmąja Azijos komanda, patekusia į atkrintamąsias varžybas. Trys dėl taifūno „Hagibis“ atšauktos grupių etapo rungtynės tapo pirmu tokiu įvykiu čempionatų istorijoje. Pirmą kartą turnyrų istorijoje čempione tapo komanda, nelaimėjusi visų turnyro rungtynių: Pirmose grupių etapo rungtynėse būsimoji čempionė Pietų Afrika 13–23 nusileido Naujajai Zelandijai.

Vietos parinkimas

redaguoti

Iki Tarptautinės regbio tarybos (IRB) nustatytos datos – 2008 m. rugpjūčio 15 d., rekordiškai daug – net 10 šalių pareiškė susidomėjimą rengti 2015 ar/ir 2019 m. pirmenybes: Airija, Anglija, Australija, Italija, Jamaika, Japonija, Pietų Afrika, Rusija, Škotija ir Velsas.[1] 2009 m. pradžioje dėl įvairių priežasčių dauguma jų savo kandidatūras atšaukė, oficialias paraiškas 2015 ir 2019 m. pirmenybėms pateikė 4 regbio sąjungos: Anglija, Italija, Japonija ir Pietų Afrika. 2009 m. liepos 28 d. IRB patvirtino, kad teisė rengti 2015 m. pirmenybes suteikta Anglijai, o 2019 – Japonijai. Tokį IRB pasiūlymą palaikė 16 iš 26 balsavusiųjų narių.[2]

Stadionai

redaguoti

2014 m. lapkričio 5 d. čempionato organizatoriai pranešė, kad paraiškas regbio varžyboms rengti pateikė 14 Japonijos stadionų. Honkongas ir Singapūras, 2009 m. pretendavę rengti pirmenybes kartu su Japonija, paraiškų nepateikė. 2020 m. vasaros olimpinėms žaidynėms statomas Tokijo olimpinis stadionas buvo numatytas kaip pagrindinė čempionato arena, tačiau dėl pakoreguoto projekto nebuvo laiku užbaigtas, todėl jo atsisakyta.[3] Atidarymo rungtynės perkeltos į Tokijo Adžinomoto stadioną, finalas – į Jokohamos tarptautinį stadioną.

Jokohama Čiofu Oita Fukurojus
Jokohamos tarptautinis stadionas Tokijo stadionas Oitos stadionas Šidzuokos stadionas
Talpa: 72 327 Talpa: 49 970 Talpa: 40 000 Talpa: 50 889
       
Kobė
 
 
Kumamoto stadionas
 
Oitos stadionas
 
Fukuokos Hakatanomori stadionas
 
 
Hanadzono regbio stadionas
 
Tojotos miesto stadionas
 
 
Kumagajos miesto stadionas
 
Kamaišio memorialinis stadionas
 
Kobės Misaki Stadionas
IX pasaulio regbio čempionato stadionai
Higašiosaka
Kobės Misaki stadionas Hanadzono regbio stadionas
Talpa: 30 132 Talpa: 24 100
   
Tojota Kumagaja
Tojotos miesto stadionas Kumagajos regbio stadionas
Talpa: 45 000 Talpa: 24 000
   
Fukuoka Saporas Kumamotas Kamaišis
Fukuokos Hakatanomori stadionas Saporo Dome stadionas Kumamoto stadionas Kamaišio memorialinis stadionas
Talpa: 20 049 Talpa: 41 410 Talpa: 32 000 Talpa: 16 020
       

Dalyviai

redaguoti
 
     Patekusios komandos       Nepatekusios komandos
     Atrankoje nedalyvavusios ar Pasaulio regbiui nepriklausančios šalys

12 iš 20 rinktinių į čempionatą pateko be atrankos varžybų. Jos 2015 m. vykusio VIII pasaulio regbio čempionato grupių varžybose pateko į geriausiųjų trejetukus. Likusios 8 rinktinės iškovojo kelialapius regioniniuose atrankos turnyruose ir tarpkontinentinėse atkrintamosiose rungtynėse (angl. play-off). Paskutinį kelialapį „paskutinės vilties“ (angl. repechage) turnyre Marselyje iškovojo Kanada, laimėjusi visas 3 turnyro rungtynes. Japonija užsitikrino dalyvavimą čempionate šeimininkės teisėmis.

Europos atrankos turnyrą laimėjo Rumunija, bet po Ispanijos protesto dėl dalyvavusių žaidėjų teisės atstovauti Belgijos rinktinę (kuriai ispanai pralaimėjo paskutines rungtynes) paaiškėjo, kad ne tik Belgijos, bet ir pačios Ispanijos bei Rumunijos rinktinės pažeidė atstovavimo šaliai taisykles. Šioms rinktinėms buvo atimti taškai, ir turnyro nugalėtoja tapo Rusija. Vokietija užėmė antrą vietą ir iškovojo teisę dalyvauti atkrintamosiose rungtynėse su Samoa.[4]


Čempionato dalyviai
Regionas Komanda Iškovotas
kelialapis
Dalyvavimas
ankstesniuose
čempionatuose
Aukščiausias pasiekimas Pasaulinis
reitingas
Afrika   Namibija Afrika 1 5 Grupių etapas 23
  Pietų Afrika Automatiškai 6 Čempionai (1995, 2007) 4
Azija   Japonija Šeimininkai 8 Grupių etapas 10
Europa   Airija Automatiškai 8 Ketvirtfinalis (1987, 1991, 1995, 2003, 2011, 2015) 1
  Anglija Automatiškai 8 Čempionai (2003) 3
  Gruzija Automatiškai 4 Grupių etapas 12
  Italija Automatiškai 8 Grupių etapas 14
  Prancūzija Automatiškai 8 Antra vieta (1987, 1999, 2011) 8
  Rusija Europa 1 1 Grupių etapas 20
  Škotija Automatiškai 8 Ketvirta vieta (1991) 7
  Velsas Automatiškai 8 Trečia vieta (1987) 5
Okeanija   Australija Automatiškai 8 Čempionai (1991, 1999) 6
  Fidžis Okeanija 1 7 Ketvirtfinalis (1987, 2007) 9
  Naujoji Zelandija Automatiškai 8 Čempionai (1987, 2011, 2015) 2
  Samoa Atkrintamosios rungtynės 7 Ketvirtfinalis (1991, 1995) 16
  Tonga Okeanija 2 7 Grupių etapas 15
Pietų Amerika   Argentina Automatiškai 8 Trečia vieta (2007) 11
  Urugvajus Amerika 2 3 Grupių etapas 19
Šiaurės Amerika   JAV Amerika 1 7 Grupių etapas 13
  Kanada Paskutinės vilties turnyras 8 Ketvirtfinalis (1991) 22

Burtų traukimas

redaguoti

Burtų traukimo ceremonija įvyko 2017 m. gegužės 10 d. Kiote, 5 mėnesiais vėliau, nei prieš ankstesnius čempionatus, kad komandos turėtų daugiau laiko savo pasauliniam reitingui pagerinti.[5] Komandos buvo paskirstytos į krepšelius pagal tą pačią sistemą, kaip ir ankstesniuose turnyruose: į 3 pirmuosius krepšelius pateko 12 pajėgiausių praeito čempionato rinktinių, automatiškai iškovojusių teisę dalyvauti 2019 m. čempionate: 1 krepšelyje – 4 geriausios rinktinės pagal naujausią reitingą, 2 krepšelyje – sekančios 4 geriausios rinktinės pagal reitingą, 3 krepšelyje – sekančios 4 rinktinės pagal reitingą. Likusios 8 rinktinės buvo paskirstytos į 4 ir 5 krepšelį pagal tokią tvarką: 4 krepšelyje – regioninių kvalifikacijos turnyrų nugalėtojai: Okeanijos, Europos, Amerikos ir Afrikos, 5 krepšelyje – antrą vietą Okeanijos ir Amerikos kvalifikacijos turnyruose užėmusios rinktinės, atkrintamųjų rungtynių ir „paskutinės vilties“ turnyro nugalėtojos.

Į krepšelius suskirstytos rinktinės (pagal pasaulinį reitingą 2017 m. gegužės 10 d.):

1 krepšelis 2 krepšelis 3 krepšelis 4 krepšelis 5 krepšelis

Komandų sudėtys

redaguoti

Kiekviena rinktinė galėjo registruoti čempionatui po 31 žaidėją. Žaidėjų sąrašai Pasaulio regbiui (Tarptautinės regbio tarybos pavadinimas nuo 2014 m. lapkričio) turėjo būti įteikti iki 2019 m. rugsėjo 8 d. Po šio termino keisti žaidėjų sąrašą buvo galima tik žaidėjo traumos atveju.

Teisėjai

redaguoti

Pasaulio regbis paskelbė 12 teisėjų, 7 teisėjų padėjėjus ir 4 video peržiūrų teisėjus, kurie teisėjaus grupių varžybose:[6]

Teisėjai
  •   Wayne Barnes (Anglija)
  •   Luke Pearce (Anglija)
  •   Jérôme Garcès (Prancūzija)
  •   Romain Poite (Prancūzija)
  •   Pascal Gaüzère (Prancūzija)
  •   Mathieu Raynal (Prancūzija)
  •   Nigel Owens (Velsas)
  •   Jaco Peyper (Pietų Afrika)
  •   Ben O'Keeffe (Naujoji Zelandija)
  •   Paul Williams (Naujoji Zelandija)
  •   Nic Berry (Australija)
  •   Angus Gardner (Australija)

Teisėjų padėjėjai
  •   Matthew Carley (Anglija)
  •   Karl Dickson (Anglija)
  •   Andrew Brace (Airija)
  •   Brendon Pickerill (Naujoji Zelandija)
  •   Federico Anselmi (Argentina)
  •   Shuhei Kubo (Japonija)
  •   Alexandre Ruiz (Prancūzija)
Video peržiūrų teisėjai
  •   Graham Hughes (Anglija)
  •   Rowan Kitt (Anglija)
  •   Ben Skeen (Australija)
  •   Marius Jonker (Pietų Afrika)

Grupių etapas

redaguoti

Pirmajame arba grupių etape dalyvavo visos 20 rinktinių, padalintų į 4 grupes po 5 komandas. Kiekvienoje grupėje buvo sužaista po 10 rungtynių, kuriose tarpusavyje žaidė visos grupės rinktinės. Už pergalę buvo skiriami 4 taškai, už lygiąsias – po 2, už pralaimėjimą – 0. Komanda, atlikusi rungtynėse 4 ar daugiau žeminimų, gaudavo papildomą tašką. Papildomas taškas priklausė ir už mažesnį nei 8 taškai pralaimėjimą.

Dvi pirmąsias vietas grupėje iškovojusios rinktinės pateko į ketvirtfinalį, o 3 pirmąsias vietas užėmusios – iškovojo teisę dalyvauti 2023 m. čempionate. Vienodą taškų skaičių surinkusioms rinktinėms vertinti buvo nustatyti tokie kriterijai:

  1. Tarpusavio rungtynių rezultatas;
  2. Bendras pelnytų ir praleistų taškų skirtumas;
  3. Bendras pelnytų ir praleistų žeminimų skirtumas;
  4. Bendras pelnytų taškų skaičius;
  5. Bendras pelnytų žeminimų skaičius;
  6. Oficialus pasaulinis regbio reitingas 2019 m. spalio 14 d.

Jei vienodą taškų skaičių surinktų 3 komandos, iš pradžių pagal šiuos kriterijus būtų nustatyta aukščiausią vietą užėmusi komanda. Paskui, antrai vietai nustatyti, dvi likusios komandos būtų vertinamos iš naujo, pradedant pirmuoju kriterijumi.

Spalvų reikšmės turnyrinėse lentelėse
Pateko į atkrintamąsias varžybas ir X pasaulio regbio čempionatą
Iškrito, bet pateko į X pasaulio regbio čempionatą

A grupė

redaguoti
 
Japonija prieš Rusiją Adžinomoto stadione.
Komanda Žaidė Pergalės Lygiosios Pralaimėjimai Pelnė tšk. Praleido tšk. Skirtumas 4 žeminimai Pralaimėjimai iki 7 tšk. Taškai
  Japonija 4 4 0 0 115 62 +53 3 0 19
  Airija 4 3 0 1 121 27 +94 3 1 16
  Škotija 4 2 0 2 119 55 +64 2 1 11
  Samoa 4 1 0 3 58 128 -70 1 0 5
  Rusija 4 0 0 4 19 160 -141 0 0 0
2019 m. rugsėjo 20 Japonija   30–10   Rusija Tokijo stadionas, Čiofu
2019 m. rugsėjo 22 Airija   27–3   Škotija Jokohamos tarptautinis stadionas, Jokohama
2019 m. rugsėjo 24 Rusija   9–34   Samoa Kumagajos regbio stadionas, Kumagaja
2019 m. rugsėjo 28 Japonija   19–12   Airija Šidzuokos stadionas, Fukuroi
2019 m. rugsėjo 30 Škotija   34–0   Samoa Kobės Misaki stadionas, Kobė
2019 m. spalio 3 Airija   35–0   Rusija Kobės Misaki stadionas, Kobė
2019 m. spalio 5 Japonija   38–19   Samoa Tojotos miesto stadionas, Tojota
2019 m. spalio 9 Škotija   61–0   Rusija Šidzuokos stadionas, Fukuroi
2019 m. spalio 12 Airija   47–5   Samoa Fukuokos Hakatanamori stadionas, Fukuoka
2019 m. spalio 13 Japonija   28–21   Škotija Jokohamos tarptautinis stadionas, Jokohama

B grupė

redaguoti
 
Italija prieš Namibiją Hanadzono regbio stadione.
Komanda Žaidė Pergalės Lygiosios Pralaimėjimai Pelnė tšk. Praleido tšk. Skirtumas 4 žeminimai Pralaimėjimai iki 7 tšk. Taškai
  Naujoji Zelandija 4 3 1 0 157 22 +135 2 0 16
  Pietų Afrika 4 3 0 1 185 36 +149 3 0 15
  Italija 4 2 1 1 98 78 +20 2 0 12
  Namibija 4 0 1 3 34 175 -141 0 0 2
  Kanada 4 0 1 3 14 177 -163 0 0 2
2019 m. rugsėjo 21 Naujoji Zelandija   23–13   Pietų Afrika Jokohamos tarptautinis stadionas, Jokohama
2019 m. rugsėjo 22 Italija   47–22   Namibija Hanadzono regbio stadionas, Higašiosaka
2019 m. rugsėjo 26 Italija   48–7   Kanada Fukuokos Hakatanomori stadionas, Fukuoka
2019 m. rugsėjo 28 Pietų Afrika   57–3   Namibija Tojotos miesto stadionas, Tojota
2019 m. spalio 2 Naujoji Zelandija   63–0   Kanada Oitos stadionas, Oita
2019 m. spalio 4 Pietų Afrika   49–3   Italija Šidzuokos stadionas, Fukuroi
2019 m. spalio 6 Naujoji Zelandija   71–9   Namibija Tokijo stadionas, Čiofu
2019 m. spalio 8 Pietų Afrika   66–7   Kanada Kobės Misaki stadionas, Kobė
2019 m. spalio 12 Naujoji Zelandija   0–0   Italija Tojotos miesto stadionas, Tojota
2019 m. spalio 13 Namibija   0–0   Kanada Kamaišio memorialinis stadionas, Kamaišis

C grupė

redaguoti
Komanda Žaidė Pergalės Lygiosios Pralaimėjimai Pelnė tšk. Praleido tšk. Skirtumas 4 žeminimai Pralaimėjimai iki 7 tšk. Taškai
  Anglija 4 3 1 0 119 20 +99 3 0 17
  Prancūzija 4 3 1 0 79 51 +28 1 0 15
  Argentina 4 2 0 2 106 91 +15 2 1 11
  Tonga 4 1 0 3 67 105 -38 1 1 6
  Jungtinės Amerikos Valstijos 4 0 0 4 52 156 -104 0 0 0
2019 m. rugsėjo 21 Prancūzija   23–21   Argentina Tokijo stadionas, Čiofu
2019 m. rugsėjo 22 Anglija   35–3   Tonga Saporo Dome stadionas, Saporas
2019 m. rugsėjo 26 Anglija   45–7   Jungtinės Amerikos Valstijos Kobės Misaki stadionas, Kobė
2019 m. rugsėjo 28 Argentina   28–12   Tonga Hanadzono regbio stadionas, Higašiosaka
2019 m. spalio 2 Prancūzija   33–9   Jungtinės Amerikos Valstijos Fukuokos Hakatanomori stadionas, Fukuoka
2019 m. spalio 5 Anglija   39–10   Argentina Tokijo stadionas, Čiofu
2019 m. spalio 6 Prancūzija   23–21   Tonga Kumamoto stadionas, Kumamotas
2019 m. spalio 9 Argentina   47–17   Jungtinės Amerikos Valstijos Kumagajos regbio stadionas, Kumagaja
2019 m. spalio 12 Anglija   0–0   Prancūzija Jokohamos tarptautinis stadionas, Jokohama
2019 m. spalio 13 Jungtinės Amerikos Valstijos   19–31   Tonga Hanadzono regbio stadionas, Higašiosaka

D grupė

redaguoti
Komanda Žaidė Pergalės Lygiosios Pralaimėjimai Pelnė tšk. Praleido tšk. Skirtumas 4 žeminimai Pralaimėjimai iki 7 tšk. Taškai
  Velsas 4 4 0 0 136 69 +67 3 0 19
  Australija 4 3 0 1 136 68 +68 3 1 16
  Fidžis 4 1 0 3 110 108 +2 1 2 7
  Gruzija 4 1 0 3 65 122 -57 1 0 5
  Urugvajus 4 1 0 3 60 140 -80 0 0 4
2019 m. rugsėjo 21 Australija   39–21   Fidžis Saporo Dome stadionas, Saporas
2019 m. rugsėjo 23 Velsas   43–14   Gruzija Tojotos miesto stadionas, Tojota
2019 m. rugsėjo 25 Fidžis   27–30   Urugvajus Kamaišio memorialinis stadionas, Kamaišis
2019 m. rugsėjo 29 Gruzija   33–7   Urugvajus Kumagajos regbio stadionas, Kumagaja
2019 m. rugsėjo 29 Australija   25–29   Velsas Tokijo stadionas, Čiofu
2019 m. spalio 3 Gruzija   10–45   Fidžis Hanadzono regbio stadionas, Higašiosaka
2019 m. spalio 5 Australija   45–10   Urugvajus Oitos stadionas, Oita
2019 m. spalio 9 Velsas   29–17   Fidžis Oitos stadionas, Oita
2019 m. spalio 11 Australija   27–8   Gruzija Šidzuokos stadionas, Fukuroi
2019 m. spalio 13 Velsas   35–13   Urugvajus Kumamoto stadionas, Kumamotas

Atkrintamosios varžybos

redaguoti
Ketvirtfinaliai Pusfinaliai Finalas
                   
Spalio 19Oita        
   Anglija  40
Spalio 26Jokohama
   Australija  16  
   Anglija  19
Spalio 19Čiofu
     Naujoji Zelandija  7  
   Naujoji Zelandija  46
Lapkričio 2Jokohama
   Airija  14  
   Anglija  12
Spalio 20Oita
     Pietų Afrika  32
   Velsas  20
Spalio 27Jokohama
   Prancūzija  19  
   Velsas  16 Dėl 3 vietos
Spalio 20Čiofu
     Pietų Afrika  19  
   Japonija  3    Naujoji Zelandija  40
   Pietų Afrika  26      Velsas  17
Lapkričio 1Čiofu

Taifūnas „Hagibis“ ir atšauktos rungtynės

redaguoti

Spalio 10 d. Pasaulio regbis ir čempionato organizacinis komitetas pranešė, kad dėl artėjančio taifūno „Hagibis“ atšauktos Naujosios Zelandijos ir Italijos rungtynės B grupėje bei Anglijos ir Prancūzijos rungtynės C grupėje.[7] Tai buvo pirmas kartas pasaulio čempionatų istorijoje, kai atšauktos rungtynės. Spalio 12 d. atšauktos ir NamibijosKanados rungtynės B grupėje. Pagal varžybų taisykles komandoms skirtos nulinės lygiosios ir po 2 taškus. Dėl šių atšaukimų Prancūzija neteko galimybės kovoti su Anglija dėl pirmos vietos grupėje, o Italija – galimybės patekti į ketvirtfinalį, jei nugalėtų Naująją Zelandiją atitinkamu taškų skirtumu.

Statistika

redaguoti

Daugiausia žeminimų atliko:   Josh Adams – 7,   Makazole Mapimpi – 6,   Kotaro Matsushima – 5.

Daugiausia taškų pelnė:   Handré Pollard – 69,   Owen Farrell – 58,   Richie Mo'unga – 54.

Daugiausia baudinių pataikė:   Handré Pollard – 16,   Owen Farrell – 12,   Yu Tamura – 11.

Daugiausia taškų per rungtynes: Naujoji Zelandija   71–9   Namibija.

Pergalė didžiausiu skirtumu: Naujoji Zelandija   63–0   Kanada.

Turnyro metu parodytos 8 raudonos ir 28 geltonos kortelės.[8]

Šaltiniai

redaguoti

Nuorodos

redaguoti


Pasaulio regbio čempionatai

Australija-Naujoji Zelandija, 1987 m. | Airija-Anglija-Prancūzija-Škotija-Velsas, 1991 m. | Pietų Afrikos Respublika, 1995 m. | Velsas, 1999 m. | Australija, 2003 m. | Prancūzija, 2007 m. | Naujoji Zelandija, 2011 m. | Anglija, 2015 m. | Japonija, 2019 m. | Prancūzija, 2023 m. | Australija, 2027 m. | JAV, 2031 m.