IV amžius
šimtmetis
(Nukreipta iš puslapio IV amžiaus 2-as dešimtmetis)
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Ketvirtasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 301 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 400 metų gruodžio 31 dieną.
Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis pr. m. e. – 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis
Amžiai: III amžius – IV amžius – V amžius
Įvykiai
redaguoti- 265-316 Vakarų Dzin valstybė (Kinijos regione).
- 304-439 Kinijos šiaurėje gyvuoja šešiolika penkių barbarų tautų valstybių.
- Amžiaus II pusėje iš rytų atklydo tiurkakalbiai hunai, sutriuškino Černiachovo kultūros nešėjus – gotus ir jų sąjungininkus, privertė juos trauktis į šiaurę. Europinių sarmatų genčių sąjunga sužlugo neatlaikiusi hunų puolimo.
- Apie 375 m. Hermanarikas nusižudė. Ostgotai suskilo: vieni patraukė į vakarus pas vestgotus, o kiti pasidavė hunams.
Baltai
redaguoti- Prie Okos ir Dniepro upių aukštupių paplito geležies amžiaus archeologinė Moščino kultūra (iki VIII a.). Kultūra priskiriama baltams – rytų galindų gentims, mirusieji laidoti sudeginti.
- Aukštutinėje Padnieprėje, Aukštutinėje Panemunėje, palei Dauguvos aukštupį ir vidurupį paplito geležies amžiaus archeologinė rytų baltų Tušemlios kultūra (iki VIII a.). Piliakalniuose rasta apskrito plano šventyklų liekanų.
- Susiformavo Rytų Lietuvos pilkapių srities kultūra. Tarp Šventosios ir Nemuno upių, daug toliau į rytus nuo dabartinių Lietuvos ribų, susidarė lietuvių gentis.
- Apie 350-376 m. - pagal gotų epą („Getikoje“), atpasakotą Jordano (551 m.) ir Sakso Gramatiko (1218 m.) ostrogotų karalius Hermanarikas (Ermanaric) surengė karo žygį prieš aisčius, sukūrė plačią imperiją tarp Juodosios ir Baltijos jūrų, pajungdamas slavų bei aisčių gentis. "{120} Savo protų ir pažiba jis paklusdino ir Eisčių tautą, kuri gyvena pačiame Germanų Okeano (Baltijos) pakraštyje". [Jordanes, Getica].
- Pajautos slėnio (Kernavė) mediniai įtvirtinimai vėl buvo atstatyti. Kernavės medgrinda datuojama IV–VII amžiumi.
- Vilniaus Žemutinės pilies ir rūmų vietoje egzistavo įtvirtinta medinė gyvenvietė.
- Prekyba gintaru, mainai su Romos imperija palaipsniui aprimsta. Atsiranda turtingumu išsiskiriantys sūduvių ,,kunigaikščių” kapai.
- Amžiaus pab. Romoje sudarytas žemėlapis „Pointingerio kelių maršrutai“, jame nurodoma į Baltijos jūrą įtekanti upė Sellianus, kurią daugelis tyrinėtojų linkę laikyti Dauguva, o vardą sieti su sėlių gentimi.
- Po 391 m. mirė graikų kilmės romėnų istorikas Amianas Marcelinas (lot. Ammianus Marcellinus; g. ~325 -330 m. Antiochijoje). Romoje parašė istorijos knygą „Rerum gestarum libri“, aprašančia 352–378 m. įvykius. Mini gentis prie Nemuno (lot. Chronius) ir Vyslą (lot. Vitula) upės ir neurus.
Šimtmečio žmonės
redaguoti- 350-376 m. ostrogotų karalius Hermanarikas (Ermanaric)
Dešimtmečiai ir Metai
redaguoti10-as | 291 | 292 | 293 | 294 | 295 | 296 | 297 | 298 | 299 | 300 |
1-as | 301 | 302 | 303 | 304 | 305 | 306 | 307 | 308 | 309 | 310 |
2-as | 311 | 312 | 313 | 314 | 315 | 316 | 317 | 318 | 319 | 320 |
3-as | 321 | 322 | 323 | 324 | 325 | 326 | 327 | 328 | 329 | 330 |
4-as | 331 | 332 | 333 | 334 | 335 | 336 | 337 | 338 | 339 | 340 |
5-as | 341 | 342 | 343 | 344 | 345 | 346 | 347 | 348 | 349 | 350 |
6-as | 351 | 352 | 353 | 354 | 355 | 356 | 357 | 358 | 359 | 360 |
7-as | 361 | 362 | 363 | 364 | 365 | 366 | 367 | 368 | 369 | 370 |
8-as | 371 | 372 | 373 | 374 | 375 | 376 | 377 | 378 | 379 | 380 |
9-as | 381 | 382 | 383 | 384 | 385 | 386 | 387 | 388 | 389 | 390 |
10-as | 391 | 392 | 393 | 394 | 395 | 396 | 397 | 398 | 399 | 400 |
1-as | 401 | 402 | 403 | 404 | 405 | 406 | 407 | 408 | 409 | 410 |