IL-76 katastrofa prie Panevėžio

55°42′02″š. pl. 24°30′59″r. ilg. / 55.70056°š. pl. 24.51639°r. ilg. / 55.70056; 24.51639

IL-76 katastrofa prie Panevėžio

Iljušin Il-76M – patyrusio katastrofą lėktuvo modelis
Katastrofos charakteristikos
Data1990 m. vasario 1 d.
VietaPanevėžio rajono savivaldybė
Aukų skaičius8
Išgyvenusių skaičius0
OrlaivisIljušin Il-76
AviakompanijaTSRS Karinės oro pajėgos
Skrydžio maršrutasMokomasis skrydis

IL–76 katastrofa prie PanevėžioTSRS Karinių oro pajėgų lėktuvo Iljušin Il-76M katastrofa, nutikusi 1990 m. vasario 1 d. Panevėžio apylinkėse. Žuvo visi 8 įgulos žmonės. Įvykio vieta – miške prie Liūdynės kaimo, 3,7 km į pietryčius nuo Pajuosčio aerodromo, 2,2 km į šiaurę nuo kelio  121  AnykščiaiTroškūnaiPanevėžys , maždaug pusiaukelėje tarp aerodromo ir Miežiškių miestelio.

Istorija redaguoti

Incidentas su TSRS kariškių transporto lėktuvu prie Panevėžio tapo viena didžiausių aviakatastrofų Lietuvos istorijoje. Tragedija įvyko Lietuvos Nepriklausomybės priešaušriu, todėl viešumoje informacijos apie šią katastrofą buvo mažai. Pasak amžininkų, dėl to reikėtų kaltinti ne sovietinę tvarką, o laikotarpį – viskas įvyko vos prieš mėnesį iki Lietuvai paskelbiant Nepriklausomybę, todėl šis įvykis buvo nustelbtas daug aktualesnių naujienų.[1] Pajuosčio aerodrome dislokuotas aviacijos dalinys 1992 m. buvo išvestas į Orenburgą (Rusija).

Katastrofos vietoje buvo pastatytas atminimo paminklas žuvusiesiems, padarytas iš kilimo ir tūpimo tako gelžbetoninės 2x6 m dydžio plokštės. Plokštė vertikalioje padėtyje įtvirtinta ant pamato. Paminklo vieta nurodoma 55°42′25″š. pl. 24°30′21″r. ilg. / 55.706852°š. pl. 24.505749°r. ilg. / 55.706852; 24.505749[2] 2013 m. paminklas kariškių veteranų pastangomis buvo atnaujintas – buvo vėl uždėta anksčiau nuplėšta informacinė atminimo lenta paminklui lakūnų žūties vietoje. Naujai pagamintos lentos užrašo tekstą padėjo atkurti buvę Pajuosčio karininkai iš Panevėžio kariškių pensininkų asociacijos „Tyluma“. Lentos gamybai buvo panaudotos medžiagos, „nepaklausios“ metalo supirktuvėse. Darbą atliko reklamos agentūra „Aukso vartai“.[2]

Trys įgulos nariai buvo palaidoti Panevėžio Ramygalos gatvės kapinėse,[1] likę karo lakūnai – kituose miestuose.

Katastrofos charakteristikos redaguoti

Il-76M įgula vykdė mokomuosius skrydžius ratu esant nustatytam leistinam meteorologinių sąlygų minimimui. Nelaimės priežastis tyrusi tarybinių kariškių komisija savo išvadose pažymėjo, kad lėktuvui kylant, 14–tą skrydžio minutę jis tapo nevaldomas ir nukrito iš 70 m aukščio miškingoje vietoje, nutolusioje nuo kilimo-tūpimo tako 3700 m atstumu bei 400 m kairiau tako ašies. Lėktuvas krito 40 m/s greičiu esant horizontaliam 510 km/h greičiui. Smygio kampas į žemę buvo 36-38 laipsniai. Orlaivis visiškai subyrėjo ir sudegė. Buvo spėjama, kad desperatiškoms įgulos pastangoms suvaldyti lėktuvą sutrukdė pernelyg žemas aukštis ir didelės perkrovos kilimo metu, nors paskutinę akimirką pilotai dar sugebėjo išlyginti išilginį lėktuvo pokrypį. Katastrofos priežastys liko nenustatytos. Pateiktos tik galimos prielaidos: „aukščio vairo valdymo mechanizmų gedimas (gamyklinis brokas) arba pilotų erdvinės orientacijos sutrikimas“.[1][3]

Lėktuvo duomenys redaguoti

Sunkusis transporto lėktuvas sukurtas TSRS aviacijos konstruktorių biure „Iljušin“. Jo serijinė gamyba pradėta 1973 m. Gali transportuoti 20–60 t krovinių (priklausomai nuo modifikacijos), bet kokią oro desanto karinę techniką.

  • Savininkas: Karinių oro pajėgų gvardijos karo transporto aviacijos pulkas Nr. 128 (nuo 1983 m.)
  • Orlaivio modelis: Il-76M.
  • Orlaivio registracijos numeris: CCCP-86021 (gamyklinis – 093418539, serijinis – 14-05)
  • Pagaminimo metai: 1978 m.
  • Gamintojas: Taškento (Uzbekija) aviacijos gamykla

Įgulos nariai redaguoti

Įgulą sudarė 8 nariai (vienas iš jų – lietuvių kilmės):

  • Orlaivio vadas: vyr.leitenantas O. V. Kuklevas (rus. Куклев Олег Валерьевич)
  • Lakūnas-instruktorius: pulko vado pavaduotojas papulkininkis V. P. Pankratovas (Панкратов)
  • Orlaivio šturmanas: leitenantas Rimantas Drupas, Vaclovo (Римантас Вацловович Друпас) [4]
  • Šturmanas-instruktorius: eskadrilės šturmanas majoras N. M. Jurovskichas (Юровских Николай М.)
  • Vyresnysis borto technikas: kapitonas A. A. Jastrebovas (Ястребов Андрей Ариэлович)
  • Aviacinės-desantinės įrangos technikas: vyr. leitenantas A. V. Riabošapka (Рябошапка)
  • Vyresnysis lėktuvo radistas: praporščikas V. E. Fedorynčiukas (Федорынчук Виктор Евгеньевич)
  • Vyresnysis lėktuvo šaulys: praporščikas A. M. Griščiukas (Грищук Александр Михайлович)

Ekipaže buvo keli Vorošilovgrado (Ukraina) karo aviacijos mokyklos auklėtiniai: šturmanas Rimantas Drupas, baigęs 1989 m., šturmanas-instruktorius N. M. Jurovskichas, baigęs 1977 m.

Šaltiniai redaguoti

  1. 1,0 1,1 1,2 Daiva Savickienė (2018-09-25). „Tragedijos su slaptumo grifu“. Balsas.lt. Suarchyvuotas originalas 2019-02-07. Nuoroda tikrinta 2019-02-05.
  2. 2,0 2,1 „Paminklo atnaujinimas I“. 2013-04-21. Nuoroda tikrinta 2019-02-06.
  3. „Lėktuvo Il-76M katastrofos vieta“. 2012-12-10. Nuoroda tikrinta 2019-02-06.
  4. „1 февраля 1990 года из-за отказа гидравлики разбился самолёт Ил-76М 128 гвардейского ВТАП“. Nuoroda tikrinta 2019-02-06.[neveikianti nuoroda]

Nuorodos redaguoti