Išdaginis blizgiavabalis

Melanophila acuminata
Apsauga: 4(I) – Nenustatyta
Išdaginis blizgiavabalis (Melanophila acuminata)
Išdaginis blizgiavabalis (Melanophila acuminata)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
( Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
( Insecta)
Būrys: Vabalai
( Coleoptera)
Antšeimis: Blizgiavabaliniai
( Buprestoidea)
Šeima: Blizgiavabaliai
( Buprestidae)
Pošeimis: Buprestinae
( Buprestinae)
Triba: Melanophilini
( Melanophilini)
Gentis: Melanophila
( Melanophila)
Rūšis: Išdaginis blizgiavabalis
( Melanophila acuminata)
Binomas
Melanophila acuminata
De Geer, 1774

Išdaginis blizgiavabalis (Melanophila acuminata) – blizgiavabalių (Buprestidae) šeimos vabalas. Pavadinimas „išdaginis“ atspindi vabalo sąsają su miško gaisrais ir gaisravietėmis. Tai vienas iš žinomiausių pirofilinių vabzdžių[1]. Retai pagaunamas įprastom sąlygom, tačiau jie suskrenda, kartais ir ištisais pulkais, prie gaisrų.

Morfologija redaguoti

Kūnas 7–13 mm ilgio, juodas, žvilgantis. Turi infraraudonųjų spindulių jutimo receptorius, kurie išsidėstę apatinėje kūno dalyje, krūtinėje šalia kojų dubenėlių.

Iš pirmo žvilgsnio gali būti supainiotas su kitais juodais blizgiavabaliais (pvz., Lietuvos pamiškėse labai dažnu keturtaškiu blizgiavabaliu (Anthaxia quadripunctata)). Nuo jų atskiriamas pagal priešnugarėlės formą ir pagal infraraudonųjų spindulių jutiklius.

 
Išdegę spygliuočių miškai – Išdaginio blizgiavabalio buveinė.

Biologija ir ekologija redaguoti

Kiaušinius deda ant apdegusių spygliuočių medžių rąstų, į žievės plyšius. Išsiritusios lervos prasigraužią į medieną gilyn ir minta balana.

Miško gaisrus gali aptikti net 20 km atstumu[2]. Tačiau skrenda kartais ne tik į miškų gaisrus, bet ir į kitas degančias medžiagas, tokias kaip nafta, šiukšlės ar kt.[1]

Infraraudonųjų spindulių receptoriai redaguoti

Infraraudonųjų spindulių jutiklių veikimo principas dar nėra iki galo išaiškintas. Šia vabalo ypatybe susidomėjo ir JAV kariuomenė[3].

Paplitimas redaguoti

Aptinkamas Šiaurės Amerikoje, Kuboje, Europoje, Azijoje spygliuočių ir mišriuose miškuose.

Lietuvoje retas, nyksta, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Pagrindinė nykimo priežastis yra apdegusių rąstų išvežimas iš gaisravietės.

Nuorodos redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. 1,0 1,1 „"Infra-red Receptors in Melanophila acuminata DeGeer"“. Nuoroda tikrinta 2009-03-26.
  2. „"ScienceDirect"“. Nuoroda tikrinta 2009-03-26.[neveikianti nuoroda]
  3. „"National Geographic - U.S. Military Looks to Beetles for New Sensors"“. Nuoroda tikrinta 2009-03-26.