Išbošetas

Išbošetas (hebr. „Gėdos vyras“) – vienas iš keturių Izraelio karaliaus Sauliaus sūnų. Metraščių knygose vadinamas Ešbaalu (hebr. „Baalo vyras“).

Iliustracija, vaizduojanti Išbošeto mirtį.

Gilbojos mūšyje su filistinais žuvus tėvui Sauliui ir kitiems trims jo sūnums, kariuomenės vado Abnero buvo vainikuotas karaliumi. Tada jam buvo 40 metų. Išbošetas valdė Izraelį dvejus metus, tuo pat metu, kaip Dovydas – Judėją. Šiuo laikotarpiu tarp šalių vyko karas.

Anot Biblijos, miegantį Išbošetą smūgiu į pilvą nužudė du kariuomenės vadai – Baana ir Rechabas, tikėjęsi už tai iš Dovydo atlygio. Užmušę nukirto galvą ir po visą naktį trukusios kelionės per Arabą atnešė Išbošeto galvą į Hebroną Dovydui. Šis, užuot jiems atlyginęs, įsakė nubausti Baaną ir Rechabą mirtimi. Po Išbošeto mirties Dovydas tapo vienvaldžiu Izraelio ir Judėjos karaliumi.