Iļģi
| Iļģi | |
| Kilmė |  Latvija, Ryga |
|---|---|
| Žanrai | folkrokas, postfolklorinė muzika |
| Kūrinių kalbos | latvių |
| Instrumentai | kuoklės, dūdmaišis, vokalas, dambrelis, bosinė gitara, mandolina, domra, tambūras, gitara, balalaika, mušamieji |
| Aktyvumo metai | 1981 m. – dabar |
| Įrašų kompanija | „Upe“, „Melodija MA“, „Plate Records“ ir kt. |
| Svetainė | ilgi.lv |
| Nariai | |
| Ilga Reizniecė (1981-) Maris Muktupavelas (1982-) Gatis Gaujeniekas (1997-) Eguonas Kruonbergas (2001-) Martinšas Lindė (2009-) | |
| Buvę nariai | |
| Juris Riekstinšas Biruta Uozuolinia Zanė Šmitė Mara Kalninia Guntaras Gabranovas Gintas Suola Arnuoldas Dalė Janis Abenas Arnuoldas Karklis Juris Kruoičas Vilnis Struodas Irena Matisuonė | |
Iļģi – Latvijos postfolklorinės ir folkroko muzikos grupė, įkurta 1981 m. Rygoje. Savo muzikoje jungia latvių liaudies muziką, bei šiuolaikinės muzikos (ypač – roko) ritmus.
Istorija redaguoti
Grupę 1981 m. balandžio 21 d. įkūrė Jazepo Vytuolio Latvijos muzikos mokyklos auklėtinė Ilga Reizniecė, prie kurios netrukus prisijungė kitas žymus muzikantas Maris Muktupavelas. Pirmuosius koncertus atlikinėjo kaip Rygos miesto Leningrado rajono Kultūros namų jaunimo folkloro grupė, vėliau persivadino dabartiniu pavadinimu, kuris Kuržemėje reiškia „vėlės“ (plg. Ilgės).[1]
Pradžioje „Iļģi“ muzikantai atlikinėdavo tradicinę latvių muziką, bet vėliau ėmė eksperimentuoti, panaudodami tiek senuosius, tiek šiuolaikinius muzikos instrumentus. „Iļģi“ buvo pirmoji postfolkloro muzikos grupė ne tik Latvijoje, bet ir visose Baltijos šalyse. „Iļģi“ iš tradicinio folkloro ansamblio ilgainiui tapo profesionalia šiuolaikinio meno grupe, kuriai tradicija yra pradmuo naujai, savitai, autorinei kūrybai.[2] Koncertavo įvairiose užsienio šalyse. 2002 m. sukūrė folkroko operą Spēlēju, dancoju. 2011 m. surengė trisdešimtmečio jubiliejaus koncertą Rygoje.
„Iļģi“ yra daugkartiniai apdovanojimo už geriausią Latvijos metų liaudies ar pasaulio muzikos albumą laimėtojai.
Diskografija redaguoti
- Rāmi, rāmi (1993 m.)
- Bāreņu dziesmas / Šūpuļdziesmas (1993 m.)
- Riti, riti (1996 m.)
- Saules meita (1998 m.)
- Sēju vēju (2000 m.)
- Spēlēju, dancoju (2002 m.)
- Agrie gadi (2002 m., rinktinė)
- Kaza kāpa debesīs (2003 m.)
- Rāmi un ne (2004 m.)
- Totari (2005 m.)
- Ne uz vienu dienu (2006 m.)
- Ej tu dejot (2008 m.)
- Īsākās nakts dziesmas (2009 m.)
- Tur saulīte pērties gāja (2011 m.)
- Izlase (2011 m., rinktinė)
- Tur kur mīti (2016 m.)
- Spēlēju. Dancoju. Dejoju. (2017 m.)