Homo heidelbergensis

Homo heidelbergensis

Homo heidelbergensis kaukolė, aptikta Sima de los Huesos (Londono gamtos istorijos muziejus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Primatai
( Primates)
Šeima: Hominidai
( Hominidae)
Gentis: Žmonės
( Homo)
Rūšis: Homo heidelbergensis
( Homo heidelbergensis)
Binomas
Homo heidelbergensis
Schoetensack, 1908

Homo heidelbergensis (Heidelbergo žmogus, rūšis pavadinta pagal Heidelbergo universitetą) – išnykusi žmonių genties rūšis, kuri galėjo būti[1] tiesioginis neandertaliečių ir šiuolaikinių žmonių protėvis.[2] Daugiausia su šiais homininais susijusių radinių datuojama laikotarpiu prieš 600 000–400 000 metų. Homo heidelbergensis akmens įrankių apdirbimas labai panašus į Ašelio kultūros įrankių, naudotų Homo erectus.[3]

Fizinės savybės redaguoti

Europoje gyvenusių H. heidelbergensis kūnai buvo kresni, o tai rodo prisitaikymą gyventi šaltesniame klimate. Vidutinis vyrų ūgis siekė 175 cm, svoris – 62 kg. Moterų ūgis buvo 157 cm, o svoris – 51 kg. Vidutinis kaukolės tūris 10 % mažesnis nei Homo sapiens – 1200 cm³. H. heidelbergensis galvos forma žymiai skyrėsi nuo šiuolaikinio žmogaus. Būdingas ryškus antakių lankas bei žema kakta, kaukolė labiau ištęsta nei H. sapiens, neturėjo ryškaus smakro. Skirtingų regionų populiacijų atstovų išvaizda šiek tiek skyrėsi.[4]

Anot profesoriaus Lee R. Berger iš Vitvatersrando universiteto (PAR), rasta nemažai kaulų, rodančių, kad kai kurių H. heidelbergensis populiacijų individai išsiskyrė ypač aukštu ūgiu, neretai viršijančiu 213 cm. Jie gyveno Pietų Afrikoje prieš 500 000–300 000 metų.[5]

Kiti bruožai ir interpretacijos redaguoti

Pastaraisiais metais kasinėjant Atapuerkoje (Ispanija) atrasti 28 žmonių skeletai suteikia pagrindo manyti, kad H. heidelbergensis buvo pirmoji žmonių genties rūšis, laidojusi savo mirusiuosius.[6]

Kai kurie ekspertai[7] laikosi nuomonės, kad H. heidelbergensis, kaip ir iš jo kilę neandertaliečiai, vartojo primityvią kalbos formą. Jokių su šia rūšimi siejamų meno formų ar kitokių sudėtingesnių dirbinių, išskyrus akmeninius įrankius, nebuvo aptikta, tačiau vykdant kasinėjimus Terra Amata archeologinėje vietovėje (pietinė Prancūzija) rasta raudonosios ochros. Iš šio mineralo gali būti pagamintas raudonos spalvos pigmentas.

Iš išorinės bei vidinės ausies morfologijos galima spręsti, kad šių homininų klausos jautrumas nedaug tesiskyrė nuo šiuolaikinių žmonių ir buvo visai kitoks nei šimpanzių. Greičiausiai H. heidelbergensis galėjo atskirti daug įvairių garsų.[8] Dantų susidėvėjimo analizė verčia manyti, kad šios rūšies atstovai turėjo tokią pat tikimybę būti dešiniarankiai, kaip ir šiuolaikiniai žmonės.[9]

H. heidelbergensis buvo artimai giminingas Homo ergaster, galbūt tiesioginis šios rūšies palikuonis. Manoma, kad Homo ergaster buvo pirmasis artikuliuoti gebėjęs homininas,[7] todėl tai turėjo būti būdinga ir iš jo kilusiam H. heidelbergensis.

Šiaurinėje Vokietijoje, Šeningene, buvo atrasta keletas 400 000 metų senumo svaidomųjų iečių, o tai vienas pirmųjų radinių, liudijančių apie žmonių medžioklę. Kaip manoma, jas pagamino Homo erectus arba Homo heidelbergensis.[10][11] Paprastai svaidomieji ginklai labiau siejami su šiuolaikiniais žmonėmis.

Divergentinė evoliucija redaguoti

H. heidelbergensis į Europą migravo iš Afrikos. Ledynmečių laikotarpiais Afrikos ir Europos populiacijos buvo iš esmės izoliuotos. Neandertaliečiai atsiskyrė nuo H. heidelbergensis maždaug prieš 300 000 metų Europoje, o Homo sapiens – prieš 200 000–100 000 metų Afrikoje. Apie šias dvi evoliucijos medžio šakas liudija kaukolės, rastos Atapuerkoje ir Kabvėje.

Neandertaliečiai išlaikė daugelį H. heidelbergensis būdingų bruožų. Nors ir žemesnio ūgio, neandertaliečiai buvo stambesni, turėjo ryškius antakių lankus, veidai truputį atsikišę į priekį, be ryškaus smakro. Tuo tarpu šiuolaikinio žmogaus antakių lankas dažniausiai mažai žymus, kakta aukštesnė nei visų kitų homininų, veidas plokščias, ryškus smakras.

Atradimas redaguoti

Maueryje darbininkas Daniel Hartmann 1907 m. spalio 21 d. smėlio duobėje aptiko žandikaulį. Jis buvo geros būklės, trūko tik kaplių ir dviejų kairiųjų krūminių dantų. Darbininkas atidavė žandikaulį profesoriui Otto Schoetensack iš Heidelbergo universiteto. Mokslininkas žandikaulį identifikavo ir suteikė pavadinimą.[12][13]

Išnašos redaguoti

  1. Mounier, Aurélien; François Marchal and Silvana Condemi "Is Homo heidelbergensis a distinct species? New insight on the Mauer mandible" Journal of Human Evolution Volume 56, Issue 3, March 2009, Pages 219-246 [1] Archyvuota kopija 2020-05-30 iš Wayback Machine projekto.
  2. Rightmire, G. P. (1998). „Human Evolution in the Middle Pleistocene: The Role of Homo heidelbergensis“ (PDF). Evolutionary Anthropology. pp. 218–227. doi:10.1002/(SICI)1520-6505(1998)6:6<218::AID-EVAN4>3.0.CO;2-6. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2012-03-23. Nuoroda tikrinta 2012-07-22.
  3. http://www.bradshawfoundation.com/origins/homo_heidelbergensis.php
  4. https://www2.palomar.edu/anthro/homo2/mod_homo_1.htm
  5. The Naked Scientists: Science Radio & Science Podcasts, Our Story: Human Ancestor Fossils. November 2007
  6. The Mystery of the Pit of Bones, Atapuerca, Spain: Species Homo heidelbergensis. Smithsonian Institution. Nuoroda tikrinta December 15, 2011.
  7. 7,0 7,1 Mithen, Steven (2006). The Singing Neanderthals, ISBN 978-0-674-02559-8
  8. Martinez, I., L. Rosa, J.-L. Arsuaga, P. Jarabo, R. Quam, C. Lorenzo, A. Gracia, J.-M. Carretero, J.M. Bermúdez de Castro, E. Carbonell (2004 m. liepos mėn.). „Auditory capacities in Middle Pleistocene humans from the Sierra de Atapuerca in Spain“. PNAS. pp. 9976–9981. doi:10.1073/pnas.0403595101. PMC 454200. PMID 15213327.{{cite web}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  9. Lozano M, Mosquera M, de Castro J, Arsuaga J, Carbonell E. (2009). Right handedness of Homo heidelbergensis from Sima de los Huesos (Atapuerca, Spain) 500,000 years ago. Evolution and Human Behavior 30:369–376.
  10. Wilkins, Jayne; Schoville, Benjamin J.; Brown, Kyle S.; Chazan, Michael (2012). „Evidence for Early Hafted Hunting Technology“ (PDF). Science. 338 (6109): 942–6. Bibcode:2012Sci...338..942W. doi:10.1126/science.1227608. PMID 23161998. S2CID 206544031. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2019-02-23.
  11. Homo heidelbergensis Oldest Wooden Spear“. Smithsonian Institution. 2010-01-21. Nuoroda tikrinta 2020-10-21.
  12. https://www.gesundheitsindustrie-bw.de/en/article/news/a-heidelberg-man-of-african-origin Archyvuota kopija 2022-06-26 iš Wayback Machine projekto.
  13. https://humanorigins.si.edu/evidence/human-fossils/species/homo-heidelbergensis