Hokudzanas (kunigamių kalba ふくざん Fukuuzan)[1] – vienas iš trijų nepriklausomų politinių darinių (karalysčių), kontroliavusių Okinavos salą XIV–XV a., vadinamuoju Sandzano (trijų karalysčių) laikotarpiu. Minų dinastijos valdoma Kinija šalį vadino 山北 (Sanhoku japonų kalba).

北山
北山王国
Hokudzano karalystė

XIV a. – 1416
Location of Hokudzanas
Location of Hokudzanas
Žemėlapis, kuriame pavaizduotos trys Okinavos karalystės (Sandzan). Hokudzanas pažymėtas geltona spalva.
Sostinė Nakidžinas
Kalbos kunigamių kalba
okinavų kalba
Religija Riukiu religija
Valdymo forma Monarchija
Karalius (国王)
 1322–1395 Hanidžis
 1396–1400 Min
 1401–1416 Hanančis
Istorija
 - Riukiu suvienijimas 1416 m.

Nors pilnas šalies pavadinimas (北山王国, フク―ザンオークク) verčiamas kaip „karalystė“, o valdovai vadinti karaliais, dėl mažo dydžio moderniųjų istorikų traktuojama kaip kunigaikštystė, valdyta kunigaikščių.

1383 m. pradėjo mokėti duoklę Mingų valdomai Kinijai, o 1385 m. šalies valdovui suteikta teisė vadintis Hokudzano karaliumi.

Žlugo valdant Hanančiui, kai 1416 m. šalį nukariavo Čiūdzano karalius Šio Hašis.

Po Riukiu suvienijimo Hokudzanas tapo viena iš trijų pagrindinių prefektūrų, fu (jap. 府) Riukiu karalystėje, neturėjusių administracinės funkcijos, o pilis perduota „saugoti“ salos suvienytojo sūnui.

Hokudzano valdovai redaguoti

Visi Hokudzano valdovai priklausė Hanidžių dinastijai.

Sanhoku karaliai
山北王
Vardas Kandži Valdymas Pastabos
Hanidžis/Hanedžis 怕尼芝 1322?–1395? Nakidžino pilies valdovas
Minas 1396?–1400
Hanančis 攀安知 1401?–1416 1416 m. buvo nuverstas nuo sosto Čiūdzano karaliaus Šio Hašio
Nakidžino pilies sargai
山北今帰仁城監守
Vardas Kandži Valdymas Dinastija Pastabos
Šio Čiū 尚忠 1416–1439 Pirmoji Šio antrasis Šio Hašio sūnus
keli sargai, kurių vardai nežinomi (1439–XV a. pab.)
Šio Šiojas, Nakidžino princas Čiotenas 尚韶威 今帰仁王子朝典 XV a. pab.–XVI a. Gušikava Udun trečiasis Šio Šino sūnus
Šio Kaišio, Nakidžino adži Čiošiū 向介昭 今帰仁按司朝殊 XVI a. Gušikava Udun
Šio Vakenas, Nakidžino adži Čiotonas 向和賢 今帰仁按司朝敦 XVI a.–1591 Gušikava Udun
Šio Kokudžiunas, Nakidžino adži Čioko 向克順 今帰仁按司朝效 1591–1596 Gušikava Udun
Šio Kokušis, Nakidžino adži Čiojo 向克祉 今帰仁按司朝容 1596–1609 Gušikava Udun
Šio Džiosas, Nakidžino adži Čiokėjas 向縄祖 今帰仁按司朝経 1609–1654 Gušikava Udun
Šio Džiūkenas, Nakidžino adži Čioko 向従憲 今帰仁按司朝幸 1654–1665 Gušikava Udun

Šaltiniai redaguoti

  1. „フクーザン“. 今帰仁方言音声データベース (japonų).[neveikianti nuoroda]