Himalija (palydovas)

Himalija

Erdvėlaivio Cassini nuotrauka
Atradimas
Atradėjas C. D. Perrine
Atrastas 1904 m. gruodžio 3 d.
Orbitos charakteristikos
Vidutinis spindulys 11 432 430 km (0,07642 AU)
Orbitos ilgis 71 456 750 km (0,478 AU)
Ekscentricitetas 0,1443
Periapsis 9 782 900 km (0,065 AU)
Apoapsis 13 082 000 km (0,087 AU)
Apskriejimo
periodas
249,726 d.
Vidutinis greitis
orbitoje
max: 3,850 km/s
vid: 3,312 km/s
min: 2,879 km/s
Posvyris 29,59° (į Jupiterio ekvat.), 29,88° (į ekliptiką)
Planetos palydovas Jupiterio
Fizinės charakteristikos
Vidutinis skersmuo 170 km
Paviršiaus plotas ~90,800 km²
Tūris ~2 570 000 km³
Masė 6,7×1018 kg
Vidutinis tankis 2,6 g/cm³
Laisvojo kritimo
pagreitis
~0,062 m/s²
Pabėgimo greitis ~0,1 km/s
Sukimosi apie
ašį periodas
7.782 h
Albedas 0,04
Paviršiaus
temperatūra
vid: ~124 K

Himalija (Himalia) – penktas pagal dydį Jupiterio palydovas. Jo dydis siekia tik penkis procentus ketvirtojo pagal dydį, Europos.[1]

Atradimas ir tyrimai redaguoti

Himaliją atrado Charles Dillon Perrine 1904 m. Liko observatorijoje (priklausančioje Kalifornijos Universitetui, San Jose) 0,9 metro reflektoriumi.[1]

2000 m. gruodžio 19 d. palydovą nufotografavo link Saturno skriejęs erdvėlaivis Cassini-Huygens. Tačiau iš 4,4 mln. km atstumo daryta mažos raiškos nuotrauka nedavė jokių žinių apie Himalijos paviršių.

Pavadinimas redaguoti

Šis palydovas pavadintas nimfos Himalijos, pagimdžiusios Dzeusui 3 sūnus, vardu.[1]

Himalijos grupė redaguoti

Tai didžiausias palydovas Himalijos palydovų grupėje, pavadintoje tuo pačiu vardu. Šios grupės palydovai turi panašias orbitas bei spalvines ypatybes, todėl greičiausiai taip pat ir bendrą praeitį. Manoma, jog grupė atsirado suirus Jupiterio pagautam asteroidui.[1]

Šaltiniai redaguoti