Himalajinis kedras

Cedrus deodara

Himalajinis kedras (Cedrus deodara)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Pušūnai
( Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
( Pinopsida)
Šeima: Pušiniai
( Pinaceae)
Gentis: Kedras
( Cedrus)
Rūšis: Himalajinis kedras
( Cedrus deodara)

Himalajinis kedras (Cedrus deodara) – pušinių šeimai (Pinaceae) priklausanti spygliuočių medžių rūšis. Paplitusi vakarų Himalajuose (nuo rytų Afganistano iki pietų Tibeto, vakarų Nepalo).

Tai visžalis, spygliuotis medis, kurio aukštis siekia 40-50 m (kartais iki 60 m), kamieno skersmuo iki 3 m. Medžio laja kūgiška, su horizontaliomis šakomis bei žemyn nusvirusiomis šakelėmis. Spygliai 2,5-5 cm ilgio, apie 1 mm storio, susitelkę po 20-30 ant šakelės. Moteriški kankorėžiai 7-13 cm ilgio, 5-9 cm pločio, vyriški – siauri, 4-6 cm ilgio, žiedadulkes skleidžia rudenį. Sėklos subręsta per 12 mėnesių[1].

Himalajinis kedras auga drėgnuose kalnų šlaituose, 1500-3200 m aukštyje.

Medis sanskrito kalba vadinamas devadāru ir reiškia „dievų medis“. Įvairių regiono tautų mitologijose tai šventas medis, dievų buveinė. Himalajinis kedras plačiai auginamas kaip dekoratyvinis medis, atsparus šalčiams iki -25 °C. Mediena plačiai naudojama namų (tarp jų Kašmyro plaukiojančių namų), tiltų, kitų statinių statybai. Ajurvedoje šio kedro mediena naudojama smilkalų gamybai, syvai – eteriniams aliejams. Šis aliejus turi antibakterinių, priešgrybelinių savybių, naudojamas aromaterapijai, odos, virškinimo ligų gydimui ir kt.[2]

Šaltiniai redaguoti